Kiek daugiau nei metus Lietuvoje pažabotas vienkartinių plastikinių maišelių naudojimas – prekybos vietose jie apmokestinti po 1 euro centą. Prekybos tinklai pastebi, kad pirkėjai šiuos maišelius pradėjo naudoti rečiau.
Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojo Seimo priimta tvarka, jog prekybos vietose gyventojai už itin plonus plastikinius maišelius turi susimokėti. Nors buvo įvairių diskusijų, didieji prekybos tinklai maišelius apmokestino 1 centu. Tie patys 5 didieji prekybos tinklai LRT.lt teigė neketinantys artimiausiu metu didinti maišelių kainos.
Mokestis maišeliams įvestas siekiant sumažinti jų vartojimą. Panašu, kad šis tikslas per pastaruosius metus pasiektas.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė LRT.lt komentavo, kad nuo pernai liepos iki šių metų birželio labai lengvų plastiko maišelių sunaudojimas sumažėjo 52 proc.
„Į bendrą maišelių sunaudojimą įeina maišeliai, skirti šviežiai mėsai bei žuviai ir jų produktams pakuoti, už kuriuos mokėti nereikia, maišelių dalis, už kurią pirkėjai susimokėti pamiršo ar persigalvoję išmetė parduotuvėje, taip pat maišeliai savo reikmėms ir maišeliai, kuriuos pirkėjai įsigijo. Parduotų maišelių skaičius „Maximose“ sudaro apie 43 proc.“, – sakė ji.
Pasak atstovės, pirkėjai buvo įpratę naudoti maišelius net tada, kai prekės papildomai apsaugoti nereikia, pavyzdžiui, pirkdami bananų kekę ar sūrelius, o dabar skaičiai byloja apie pakitusią pirkėjų elgseną – žmonės pamatė, kad yra galimybių apsieiti ir be maišelio.
„Tam įtakos, žinoma, turėjo – kad ir simbolinė – 1 ct kaina, tačiau neabejojame ir išaugusiu pirkėjų sąmoningumu: pirkėjai nešėsi savo maišelius iš namų, asortimente atrado aplinkai nekenksmingų plastiko maišelių alternatyvų, pavyzdžiui, daugkartinius maišelius, skirtus vaisiams ir daržovėms susidėti“, – kalbėjo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Ji sakė, kad per metus pirkėjai įsigijo du kartus daugiau įvairių daugkartinių maišelių, palyginti su 2022-ųjų liepos – 2023-ųjų birželio mėnesiais, kai labai lengvi plastiko maišeliai buvo dalinami nemokamai.
„Kita vertus, stebime išaugusį popierinių pakavimo maišelių naudojimą. Vis dėlto jų sunaudojamas kiekis, kitaip nei labai lengvų vienkartinių plastiko maišelių, – nepalyginamai mažesnis. Skaičiai rodo, kad popierinių maišelių, kuriais nemokamai pirkėjai naudojasi įsigydami, pavyzdžiui, duoną ar bandeles, naudojimas išaugo 1,8 karto“, – teigė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Už maišelį kartais pamirštama susimokėti
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė LRT.lt sakė, jog itin plono plastiko maišelių naudojimas parduotuvėse per metus sumažėjo apie 2,2 karto.
„Matome, jog pirkėjai daug atsakingiau atsižvelgia į plastiko naudojimą, todėl apsipirkdami kartais ir visiškai atsisako plono plastiko maišelių, o tokias prekes kaip, pavyzdžiui, bananai, ananasai ar net citrinos, įsigyja ir visai be jokio maišelio. Galime pasidžiaugti, kad žmonės naudoja ne tik mažiau plastiko maišelių, bet ir dažniau renkasi tvarias alternatyvas – pavyzdžiui, daugkartinius vaisių bei daržovių maišelius“, – sakė pašnekovė.
Pasak G. Kitovės, palyginus pirmojo pusmečio pardavimų rezultatus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, daugkartinių maišelių vaisiams ir daržovėms paklausa augo apie 6 proc., o vos įgyvendinus pokytį, praėjusių metų rugpjūtį, daugkartinių maišelių pardavimai buvo išaugę net 4 kartus.
Jos teigimu, pasitaiko ir situacijų, kai pirkėjai pamiršta susimokėti už pasiimtą plastikinį maišelį.
„Žinoma, tokių atvejų, kad maišelių sunaudoja daugiau nei įskaičiuoja, pasitaiko. Tačiau tokių atvejų, kad pirktų prekes ir dar 10 maišelių pasiimtų į krepšelį ateičiai, nebepastebime. Žmonės išties sąmoningiau atsižvelgia į naudojamų maišelių skaičių“, – sakė G. Kitovė.
Dauguma pirkėjų už maišelius susimoka
Prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė LRT.lt komentavo, kad lengvųjų plastikinių maišelių apmokestinimas padėjo atkreipti pirkėjų dėmesį, jog daugeliu atvejų galima šių maišelių išvengti ar pakeisti juos daugkartiniais.
„Skaičiuojame, kad lengvųjų plastikinių maišelių sunaudojimas per pastaruosius metus sumažėjo maždaug 40 proc. ir ši mažėjimo tendencija išlieka toliau. Pastebime, kad dabar šiuos maišelius renkasi jau vos kas ketvirtas pirkėjas. Matome, kad per šiuos metus daugkartinių maišelių naudojimas išaugo net septynis kartus. Taip pat dalis klientų ne tik atsineša savo daugkartinius maišelius, bet ir po kelis kartus naudoja anksčiau įsigytus lengvuosius plastikinius maišelius“, – sakė ji.
Anot pašnekovės, matoma, kad pirkėjai rečiau renkasi dėti į plastikinius maišelius tokias prekes, kurios ir taip jau yra patogiai bei saugiai supakuotos, pavyzdžiui, sūrelius, jogurtus, ledų porcijas, ar kurioms maišelis nėra būtinas – bananus, apelsinus, obuolius, paprikas ir pan.
„Pirkėjai per šiuos metus yra jau susipažinę su iniciatyva, tad atvejų, kad produktus dėtų ne į tam skirtus maišelius, pavyzdžiui, į kepiniams skirtus popierinius maišelius, beveik nepasitaiko. O jeigu renkasi plastikinį maišelį, žino, kad jis yra mokamas ir sutinka už jį susimokėti. Standartinėse kasose darbuotojas įskaičiuoja plastikinių maišelių skaičių į bendrą sumą, o savitarnos kasose pats pirkėjas pasirenka, kiek plastikinių maišelių panaudojo apsipirkimo metu. Nors atvejų būna įvairių, tačiau dauguma klientų elgiasi sąžiningai ir už maišelius susimoka“, – sakė L. Skersytė.
Pusė gyventojų atvyksta su savo pirkinių maišais
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis LRT.lt komentavo, kad vienkartinių (plonųjų) maišelių naudojimas, įskaitant parduotus vienkartinius maišelius, per metus jų parduotuvėse sumažėjo apie 40 proc.
Kartais pasitaiko, kad pirkėjai nesusimoka už plastikinį maišelį arba gudrauja naudodami vienkartinius popierinius maišelius, skirtus bandelėms ar kitiems kepiniams – ne pagal paskirtį
„Norfa“ atstovas
„Kartais pasitaiko, kad pirkėjai nesusimoka už plastikinį maišelį arba gudrauja naudodami vienkartinius popierinius maišelius, skirtus bandelėms ar kitiems kepiniams – ne pagal paskirtį. Tačiau absoliuti dauguma pirkėjų yra sąžiningi ir laikosi nustatytos tvarkos“, – teigė jis.
Anot D. Ryliškio, daugkartinių plastikinių maišelių naudojimas – didesnių ir mažesnių – nepadidėjo.
„Popierinių maišelių padidėjo apie 25 proc. Neaustinės medžiagos (sintetinių) kelių rūšių maišelių padidėjo nuo 15 proc., o kai kurių – iki 100 proc.“, – vardijo atstovas.
Prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė LRT.lt sakė, jog per metus vienkartinių plastikinių maišelių naudojimas sumažėjo net iki 70 proc.
Mūsų skaičiavimais, per pirmuosius pusę metų pavyko sutaupyti net 30 tonų plastiko
„Rimi“ atstovė
„Mūsų skaičiavimais, per pirmuosius pusę metų pavyko sutaupyti net 30 tonų plastiko. Visuomet skatiname savo pirkėjus rinktis aplinkai nekenksmingas alternatyvas ir naudoti daugkartinius maišelius arba nesant poreikiui prekių nepakuoti išvis – tarkime, ar kelis apelsinus ar obuolius reikia papildomai pakuoti? Galbūt užtenka tiesiai dėti į pirkinių krepšį, o grįžus į namus gerai nuplauti šiltu vandeniu“, – svarstė ji.
Pašnekovė akcentavo, kad apsipirkimas su savo maišeliais tampa vis populiaresnis dėl aplinkosaugos ir tvarumo svarbos.
„Apie pusę pirkėjų atvyksta į prekybos centrus su savo pirkinių maišais. (...) Savo asortimente turime permatomų tinklinių maišelių, kurie yra supakuoti po vieną arba du vienetus. Jie skirti daržovėms, vaisiams, uogoms ir pan. pakuoti. Naudodamas juos pirkėjas gali visiškai atsisakyti vienkartinių plastikinių maišelių“, – sakė E. Krasauskienė.
Didinti kainą vėl išaugus maišelių poreikiui
Aplinkos ministerija LRT.lt teigė, kad matoma, jog pirkėjų įpročiai pakito iš esmės, nes, praėjus metams po draudimo dalinti nemokamai labai plonus plastikinius maišelius, gyventojai sunaudoja šių maišelių gerokai mažiau.
„Patekę į gamtą plastikiniai maišeliai užteršia vandenis, dirvožemį. Laikui bėgant plastikiniai maišeliai suyra į mažas, netirpias plastiko daleles – mikroplastiką, kurios patenka į vandenis, dirvožemį, žmogaus ir gyvūnų organizmą, dreifuoja oru. Mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik nebeįmanoma“, – teigiama komentare.
Pasak ministerijos, laukiniai ir jūros gyvūnai dažnai plastikinius maišelius painioja su maistu, taip plastikas patenka į jų virškinamąjį traktą ir vėliau pakenkia jų organams, todėl pririję plastikinių maišelių ar mikroplastiko dalelių gyvūnai gali žūti.
„Žinoma, maišelių apmokestinimas neišsprendžia visų aplinkos taršos klausimų, tačiau reikšmingai prisideda prie taršos mažinimo. Taip pat lengvieji ir labai lengvi plastikiniai maišeliai turi būti rūšiuojami, metami į plastiko konteinerius, kad juos būtų galima perdirbti arba kitaip panaudoti“, – rašoma atsakyme.
Ministerijos teigimu, net ir vienas centas už maišelį daro teigiamą pokytį: „Kainos didinimą galima būtų svarstyti, jeigu maišelių naudojimas pradėtų augti ar nebemažėtų.“
Kainos didinimą galima būtų svarstyti, jeigu maišelių naudojimas pradėtų augti ar nebemažėtų
Aplinkos ministerija
Kitose šalyse – didesnės maišelių kainos
VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė LRT.lt komentavo, kad sumažėję plastikinių maišelių skaičiai yra neblogi, vertinant, kad iki šio draudimo įsigaliojimo Lietuva išsiskyrė kaip daugiausiai maišelių vienam gyventojui per metus suvartojanti šalis – 271.
„Ypač dideli skaičiai buvo sunaudojami labai lengvų – iki 15 mikronų – maišelių. Lietuviai į maišelius apsipirkdami dėdavo ir po vieną obuolį ar bananų kekę, ar, pavyzdžiui, jau ir taip supakuotus maisto produktus. Tad šis draudimas, manau, didžiajai daliai Lietuvos žmonių padėjo susivokti, kad nebūtina perkant vieną vaisių ar daržovę dėti į plastikinį maišelį ir daugeliu atvejų maišelio naudojimo tikrai galima išvengti“, – sakė pašnekovė.
A. Zigmontienė teigė, kad plastikinių maišelių gamybai reikalingi gamtiniai ištekliai, nafta, energija, vanduo.
„Gamybos metu generuojamas anglies dioksidas, kuris yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys. Antra, šie maišeliai nėra perdirbami ir galutinis jų, kaip atliekų, kelias – atliekų deginimo jėgainė ar sąvartynas. Jei tokie lengvieji maišeliai patenka į gamtą, vėjo dažnai nupučiami į vandens telkinius ar lieka ant dirvožemio. Laikui bėgant, plastikiniai maišeliai dėl šviesos, saulės ir kitų veiksnių skyla į mažas, netirpias plastiko daleles – mikroplastiką. (...) Retesnis maišelių naudojimas ne tik taupo gamtinius išteklius, bet taip prisidedama ir prie švaresnės aplinkos“, – sakė ekspertė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva, įgyvendindama Europos Sąjungos pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos reikalavimus, pasirinko nedalinti vienkartinių plastiko maišelių, o prekybos tinklai juos apmokestino 1 euro centu.
„Aš tai vertinčiau labiau kaip prevencinę priemonę. Kitos šalys yra priėmusios radikalesnių priemonių – nuo visiško plastiko maišelių draudimo (pvz., Belgija su tam tikromis išimtimis) iki apmokestinimo didesne kaina: nuo 5 euro centų Lenkijoje, 9 euro centų Graikijoje iki 25 euro centų Nyderlanduose. Taigi, lubos tikrai dar nepasiektos. Praėjus metams po draudimo įvedimo, visgi pirmiausia institucijoms ir prekybos tinklams reikėtų padaryti analizę, koks realus rezultatas pasiektas. Ateityje, manyčiau, tokių maišelių naudojimas turėtų būti uždraustas“, – akcentavo A. Zigmontienė.
