Lietuvoje įregistruota apie 600 kriptovaliutų keityklų, kurių savininkai – JAV, Honkongo ir kitų pasaulio valstybių piliečiai. Tačiau jie greičiausiai Lietuvoje net nėra buvę. „Mes matome, kad tos tuščių kriauklių bendrovės dažnai naudojamos įvairiuose pinigų plovimo pažeidimuose. Be abejo, tai savaime neidentifikuoja, kad pinigai yra plaunami, bet tai yra vienas iš rizikos šaltinių, keliančių antakius priežiūros institucijoms“, – LRT RADIJUI sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Simonas Krėpšta.
Kriptovaliutų įmonės turės kreiptis dėl licencijos
Jei iki šiol Lietuvoje kriptovaliutų prekybos verslo iš esmės niekas nereguliavo, dabar laukia dideli pokyčiai. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios numato kriptoturto bendrovių licencijavimą bei griežtesnį kriptovaliutų rinkos reguliavimą.
Manoma, kad dėl licencijos gavimo kreipsis iki šimto tokių įmonių. Kriptorinkų ekspertas Linas Kmieliauskas pripažįsta, kad tokių registruotų įmonių veikla kelia abejonių.
„Dėl to sunku atsakyti, kiek jų realiai nevykdo veiklos ir kiek vykdo fiktyvią veiklą. Jeigu jie užsiregistravę, reiškia kažkokia veikla vykdoma, tik ar ji atitinka Lietuvos interesus, ir ar yra legali“, – svarstė L. Kmieliauskas.
Jis taip pat neabejoja, kad priėmus įstatymą sumažės kriptorinkos žaidėjų Lietuvoje, kaip nutiko ir Estijoje.
„Labai tikėtina, kad po šių įstatymų įsigaliojimo tas pats atsitiks Lietuvoje, kad jų sumažės. Kiek tai atsitiks – sunku pasakyti, bet greitai pamatysime. Tuomet paaiškės, kiek pagrįsti Lietuvos banko teiginiai dėl fiktyvių įmonių – ar jie yra teisūs, ar ne. Gal net yra mažiau, nei jie sako“, – sakė kriptorinkų ekspertas.
Anot S. Krėpštos, Estijoje buvo registruota apie 1000 tokių įmonių, tačiau naujas reguliavimas jų gerokai sumažino.
„Dabar liko ne daugiau kaip 50, bet įvyko visiškas licencijavimas. Iš jų patirties irgi matome, kiek nemažai bendrovių kreipėsi dėl licencijos suteikimo, bet tai buvo gerokai mažesnis skaičius nei apskritai registruotų bendrovių“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Kaip jau minėta, Lietuvos bankas prognozuoja, kad dėl licencijos Lietuvoje kreipsis apie šimtas kriptokeityklų. Kaip sako S. Krėpšta, ne visos jos gaus licencijas.
„Tai leidžia tikėtis, kad Lietuvos bankas gali sulaukti iki 100 aplikacijų gauti licenciją, bet rezultatas, kiek tų licencijų bus išduota, be abejo, priklausys nuo pareiškėjų ir jų pasirinkimo“, – dėstė jis.
Rinkų ekspertas L. Kmieliauskas kalbėjo, kad estai jau nori susigrąžinti kriptokeityklas, nes mato, kokią naudą jos neša biudžetui.
„Iš tos pačios Estijos atsiranda ženklų, kad jie lyg ir norėtų taisyti padėtį ir su šia rinka glaudžiau dirbti. Ji auga, atsiranda vis daugiau naujų idėjų, kur yra investicijos, darbo vietos. Nesinori dėl per griežto, neįprasto reguliavimo prarasti sąžiningo, gero verslo“, – pažymėjo jis.
Ir nieko keista, jei kriptoįmonėje dirba vienas žmogus – verslas išskaidytas po visą pasaulį. Tad užtenka būti užsiregistravusiam Europos Sąjungos šalyje, ir verslų gali imtis kitoje Europos šalyje.
„Dauguma dirba po vieną žmogų ir išnaudoja šias struktūras vykdyti savo veiklai pasauliniu mastu. Kadangi kriptorinkos turto žaidėjų ypatybė tokia, kad jų komandos dažnai yra išskaidytos, nes dirba įvairiose šalyse, tai sunku vertinti“, – aiškino L. Kmieliauskas.
Neaišku, kokią veiklą vykdo įmonės
Kriptorinkų eksperto teigimu, bėda ta, kad neaišku, kuo iš tiesų užsiima tos įmonės.
„Mūsų patirtis rodo, kad jei įmonių, ypač dirbančių su finansais, veiksmuose trūksta elementarios logikos, tai signalizuoja apie tam tikras rizikas. Kyla įtarimas, kad tokios įmonės skirtos ne normaliai ekonominei veiklai, bet kitiems tikslams“, – dėstė L. Kmieliauskas.
Su kriptoverslu susijusi ir skandalingai „Foxpay“ istorijoje Lietuvoje pagarsėjusi Ieva Trinkūnaitė, kuri nuo 2023-iųjų vasario buvo Lietuvoje registruotos asociacijos „Crypto economy organisation“ viceprezidentė. Ten dirbo ir Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas. Kilus skandalui dėl „Foxpay“ abu atsistatydino iš organizacijos. Pati Ieva Trinkūnaitė aiškina, kad „Crypto economy organisation“ tikslas buvo aiškintis reguliavimą.
„Mano žiniomis, jos tikslas tam tikra prasme ir yra bendradarbiauti su Lietuvos banku, suprasti, kokios gairės bus taikomos naujoms kriptoįmonėms. Visos tos keityklos, kurių dabar Lietuvoje yra apie šimtas, turės pereiti per reguliacijos kartelę ir, tikėtina, jų sumažės“, – aiškino ji.
Anot LB valdybos pirmininko, kitais metais Lietuvos bankas greičiausiai pradės visų kriptoįmonių priežiūrą.
„Nuo kitų metų Lietuvos bankas bus paskirtas atsakingu už priežiūrą, kol Seimas galutinai pritars tam pasiūlymui, kuris yra dabar svarstomas Seime“, – teigė S. Krėpšta.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
