Kremlius nesusitaikė su prarasta įtaka Lietuvos energetikai. Atliktas tyrimas atskleidžia, kaip sukasi Rusijos propagandos malūnas, siekdamas į miltus sumalti Lietuvos energetinės nepriklausomybės pastangas.
Žiniasklaidos stebėjimo bendrovė „Mediaskopas“ atrinko ir išanalizavo 3756 naujienų pranešimus, publikuotus Rusijos interneto naujienų portaluose nuo 2021 m. sausio iki 2024 m. balandžio, kuriuose energetikos temomis minėta Lietuva ir kitos Baltijos šalys.
Informacijos šaltinių imtis: 17 didžiausių Rusijos žiniasklaidos priemonių (TASS, „Russia Today“ (RT Russia), „Sputnik“ (Russia), „Pravda“, „RIA Novosti“ ir kt.).
Mėgina kelti nepasitikėjimą
Per tyrimą identifikuoti penki pastaruosius trejus metus Rusijos žiniasklaidoje nuosekliai plėtoti naratyvai.
Anot tyrimo autorių, publikacijose nuosekliai brukamos istorijos, kad dėl 2022 metais pakilusių elektros ir dujų kainų neva kaltos pačios Baltijos šalys, nusprendusios pasitraukti iš Rusijos įtakos zonos ir savo elektros sistemas sinchronizuoti su Vakarų Europa.
Kremliaus ruporai mėgina griauti pasitikėjimą ir žaliąja energetika, esą ji Baltijos šalių neišgelbės.
Propagandiniuose pranešimuose nuosekliai konstruojamas Baltijos šalių politikų įvaizdis, kad jie įgyvendina Vašingtono darbotvarkę ir neva siekia „skurdinti savo piliečius ir sužlugdyti verslą“. Šiam įvaizdžiui priešpriešinama „turtinga, dosni, dėl prieš ją nukreiptų Vakarų sankcijų tik laiminti Rusija“.
Bent trijuose straipsniuose Lietuva įvardyta kaip BRELL griovimo iniciatorė, du kartus kalbėta apie sunkumus atsijungiant nuo BRELL. Kartą atsijungimas nuo BRELL įvardytas ir kaip ekonominis ginklas.
Rusijos žiniasklaida pašaipiu tonu nušviečia ir neva „Baltijos šalių patiriamus ekonominius sunkumus“. Pavyzdžiui, 2021 m. išleistos publikacijos su antrašte „Baltijos šalių elektros energijos vartotojų laukia sunkūs laikai“ arba „Nubaudė save: Baltijos šalys pirmą kartą atsisakė rusiškos elektros energijos“.
Lietuvos gyventojų patiriami „vargai“ iliustruoti tokiomis antraštėmis: „Lietuviai šluoja produktus nuo baltarusiškų parduotuvių lentynų“, „Lietuviai su siaubu laukia rudens: žada benziną po 4 eurus“ arba „Lietuvos laukia didžioji depresija: gyventojai pasijuto nuskurdę“.
Aidas Petrošius, žiniasklaidos stebėjimo bendrovės „Mediaskopas“ verslo plėtros vadovas, akcentavo, kad nuo 2021 m. Rusiją ypač erzina Lietuvos ir Baltijos šalių politikų kalbos apie tikslus atsiriboti nuo posovietinės energetinės sistemos.
„Kiekvienas pareiškimas palydimas Rusijos dezinformacijos apie tai, kaip sunkiai šis procesas [atsijungimas nuo BRELL] vyksta, kaip Lietuvai nesiseka“, – sakė jis.
Vienas iš to tikslų – pasėti nepasitikėjimą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vykdoma energetine politika.
Tiesa, A. Petrošiaus teigimu, visame šiame kontekste nėra užuominų apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
„Atrodytų, kad visos šios temos sklinda tam tikrame vakuume, nėra niekaip susijusios su karu. Daug kalbama apie antirusiškas sankcijas, kurias Vakarų politikai, taip pat ir Baltijos šalių, taiko Rusijai ir Baltarusijai, tačiau karo šioje temoje jūs praktiškai nerasite“, – pasakojo A. Petrošius.
Lietuvos energetika – Rusijos taikinys
Nors neretai manoma, kad Lietuvos energetika jau pakankamai atsijungė nuo Rusijos ir įtakų yra mažiau, politikos analitiko Mariaus Laurinavičiaus požiūriu, toks supratimas klaidingas. Rusijos tikslai, anot jo, nėra trumpalaikiai – jie nukreipti dešimtmečiams.
„Rusijai Lietuvos energetika buvo, yra ir bus taikinys. Rusija niekados šios temos nepames. Kompleksiškai bandys griauti pačia įvairiausia įtaka“, – pažymėjo M. Laurinavičius.
Apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad Rusija bet kokiais būdais siekia silpninti Lietuvą, o energetika yra vienas geriausių būdų.
„Energetika yra kaip ekonomikos ir valstybės mechanizmo kraujotakos sistema, kurią pažeidus tai turi įtakos visai valstybei ir sistemai“, – akcentavo jis.
Pasak Rusijos dezinformaciją tyrinėjančio analitiko, svarbu suprasti, kad dezinformacija yra sudėtinė daug platesnio Rusijos hibridinio karo dalis.
„Ji nėra savitikslė. Ir net jei ta dezinformacija nukreipta į Rusijos vidaus auditoriją, pagal ją galima ir reikia analizuoti ne tik to platesnio Rusijos hibridinio karo tikslus, bet ir taikinius. Pavyzdžiui, jeigu Rusija skleidžia žinią, kokie nenaudingi šaliai ir Lietuvos žmonėms vieni ar kiti sprendimai, tikrai neatsitiktinai visuomet atsiranda kokios nors jėgos pačioje Lietuvoje, kartojančios tą pačią žinutę.
Jeigu Rusija savo dezinformacijos žinutėmis, pavyzdžiui, bando priešinti Lietuvą ir Estiją, galima neabejoti, kad tas priešinimas neapsiribos vien tokiomis žinutėmis. Todėl ypač svarbu suprasti tą hibridinio karo kompleksiškumą“, – aiškina M. Laurinavičius.
Apibendrindamas, M. Laurinavičius teigė, kad energetika yra vienas svarbiausių Rusijos taikinių, ypač kalbant apie žaliąją energetiką.
Vis dėlto, ekonomisto Mariaus Dubnikovo manymu, energetinį karą su Europa Rusija jau pralaimėjo.
„Dujos kainuoja beveik tiek pat, kiek prieš 10 metų, ir Rusijos dujų Europoje praktiškai nebėra. Rusija „prapylė“ šį karą. <...> Europa padarė tai, ko galbūt nebūtų dariusi 10 metų“, – pastebėjo ekonomistas.
Kalbėdamas apie Rusijos skleidžiamą dezinformaciją, M. Dubnikovas pastebėjo, kad šiuo atveju taip pat skleidžiamas naratyvas, jog investuotojai Lietuvos baiminasi.
„Mūsų investuotojai nebijo, bet mums bandoma įteigti kitokią nuomonę“, – pažymėjo M. Dubnikovas.
Taigi, matydamas prarandamą įtaką, Kremlius bando ją sulaikyti per kitus dalykus, – sako ekonomistas.
„Neturėdami galios centro, neleidžia susikurti kitiems galios centrams, mūsų žaliajai energetikai“, – dėstė jis.
Atakuojamas sinchronizacijos procesas ir 2021 metais Rusijos pradėtos dujų kainos manipuliacijos, ekonomisto apibendrinimu, tik įrodo, kaip kruopščiai buvo ruoštasi, visų pirma, ekonominiam karui prieš Europos Sąjungą, įskaitant Baltijos šalis, bei vėliau sekusiam konvenciniam karui Ukrainoje.
„Tai tiesiog įrodo, kad karas vyksta ne tik ant žemės, bet ir ekonominėje, finansinėje ir žinių erdvėse. Karo rūkas yra labai didelis ir tokie tyrimai mums leidžia jį draskyti bei matyti aiškesnį vaizdą“, – sako M. Dubnikovas.
