Kitais metais pastoviajai gynybos fondo daliai papildomų lėšų būtų galima surinkti iš bankų ir draudimo sektoriaus, taip pat – padidinus pelno mokestį ir akcizus, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Skaičiuojama, kad dėl vadinamosios gynybos dedamosios litras degalų galėtų pabrangti 6 centais.
„Pastoviosios dalies finansavimui reikia užtikrinti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Tai reiškia, kad papildomai reikia surinkti apie 0,5 proc. BVP kiekvienais metais. 2025 metais toks dydis sudarytų apie 400 mln. eurų.
Todėl siūlomą sprendimą pirmiausia sudarytų solidarumo įnašo pratęsimas 1 metams. Taip pat grupė sprendimų, susijusių su pelno apmokestinimu, grupė sprendimų, susijusių su akcizų didinimu ir taip pat teikiama saugumo įnašo draudimo sektoriuje koncepcija derinimui“, – antradienį Vyriausybėje spaudos konferencijos metu sakė ji.
Bankų, pelno ir verslo liudijimų apmokestinimas
G. Skaistė komentavo, kad solidarumo įnašas bankams būtų pratęstas tik 1 metams.
„Matome, kad išskirtinės aplinkybės, susiformavusios finansų sektoriuje, išlieka dar bent 2025-aisiais, todėl įstatymas yra koreguojamas tam, kad būtų galima užtikrinti, jog bus papildomų pajamų, nes jeigu įstatymas tiesiog būtų pratęstas toks, koks yra dabar, pajamų papildomų iš jo nebūtų. Todėl yra siūloma koreguoti skaičiavimo bazę, pasirenkant skaičiavimo laikotarpį 2019–2022 metus, kaip ir pajamos buvo skaičiuojamos 2024 m. Tokiu atveju iš solidarumo įnašo būtų galima tikėtis papildomai 60 mln. eurų“, – sakė ji.
Toliau ministrė pristatė grupę sprendimų, susijusių su pelno mokesčiu.
„Siūloma bazinį pelno mokesčio tarifą padidinti nuo 15 iki 16 proc. O mažų įmonių lengvatinį tarifą ir kitoms sritims taikomą lengvatinį 5 proc. tarifą taip pat padidinti 1 proc. punktu. Pagrindinės papildomos pajamos iš to būtų 2026 m. Tačiau dėl to, kad yra mokamas avansinis pelno mokestis, dalis pajamų būtų ir 2025 m.
Taip pat siūloma atsisakyti pelno mokesčio specialiųjų režimų taikymo. Tas jau buvo pristatyta kartu su anksčiau Vyriausybės pateiktu mokesčių paketu. T. y. išskirtinių režimų atsisakymas draudimo bei sveikatos sektoriams. Taip pat – automobilio atskaitos ribojimas, susijęs su anglies dvideginio išmetimais. Papildomai būtų galima tikėtis beveik 19 mln. eurų“, – sakė G. Skaistė.
Ji toliau dėstė apie verslo liudijimų pokyčius, iš kurių papildomai būtų galima tikėtis per 30 mln. eurų.
„Reguliavimai susiję su tuo, kad būtų nuleista kartelė, iki kurios taikomi verslo liudijimai. Šiuo metu tai yra 45 tūkst. eurų per metus, o nuleista būtų iki 20 tūkst. eurų. 84 proc. visų verslo liudijimų turėtojų apyvarta yra žemiau šios ribos. Jų pokyčiai nepaliestų.
Antras pasiūlymas – kad verslo liudijimą būtų galima išsipirkti ne trumpesniam laikotarpiui kaip 1 mėnuo. Nes tai yra individuali tęstinė veikla. Planuojama surinkti apie 30 mln. eurų“, – sakė ji.
Akcizai ir draudimo sektorius
G. Skaistė spaudos konferencijoje toliau pasakojo apie pakeitimus akcizams.
„Yra dvi grupės. Pirmoji – alkoholio ir tabako akcizų pokyčiai. Prieš tai Vyriausybė buvo pateikusi trimetį planą. Šis planas buvo parengtas tam, kad užtikrintų, jog akcizų dalis bendroje pajamų struktūroje nemažėtų, todėl tai nėra laikytina papildomų pajamų šaltiniu. Tačiau diskusijų metu išsakytas poreikis padidinti ambiciją. Tas ir buvo padaryta. Planuojama surinkti papildomai. 2025 metais tai būtų beveik 16 mln. eurų, 2026-aisiais – 31 mln. eurų, o 2027-aisiais – 46,5 mln. eurų. 30 mln. eurų būtų iš akcizų alkoholiui ir apie 16 mln. eurų iš akcizų tabakui didinimo.
Kita grupė akcizų pakete yra žaliųjų akcizų didinimas. Tai yra CO2 būtų paankstinta iš 2027 m. ir ambicija pasiekta jau 2025 m. Papildomai iš šio sprendimo būtų gaunama 126 mln. eurų per metus. Vidutiniškai kuras pabrangtų 5 centais dėl dedamosios arba akcizo pakeitimo, o 1 centas būtų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pokyčio. Vidutiniškai kuras pabrangtų 6 centais. Tačiau vertinant, kiek bendrai svyruoja naftos kainos rinkoje, toks pokytis yra santykinai neženklus“, – sakė G. Skaistė.
Galiausiai ministrė pristatė saugumo įnašo koncepciją.
„Kitose šalyse toks reguliavimas yra taikomas. Lietuvoje tokio mokesčio nėra. Draudimo sektorius yra išskirtinis, jam nėra taikomas PVM. Tačiau kitose valstybėse yra taikomas specialus draudimo sektoriaus apmokestinimas, tarifas svyruoja apie 9–10 proc. Todėl siūlome apsvarstyti galimybę apmokestinti draudimo sektoriaus apimtis.
Šis tarifas nebūtų taikomas gyvybės draudimui, nes tai yra labiau kaupimui ir taupymui taikomas būdas. Taip pat nebūtų taikoma fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui, nes tai yra privalomas draudimas“, – aiškino ji.
G. Skaistė pažymėjo, kad tai yra visiškai naujas reguliavimas, todėl kol kas teikiamas ne įstatymo projektas, o koncepcija, kuri būtų pateikta derinti rinkai, sulaukta suinteresuotų institucijų pozicijų.
„Siūloma pradėti mokestį taikyti nuo kitų metų vidurio, tad laiko sprendimui turime iki metų pabaigos. Tokiu atveju, tikėtina, kad 2025 m. būtų galima tikėtis 50 mln. eurų, o vėlesniais – apie 100 mln. eurų“, – sakė ji.
Kintamoji dalis
G. Skaistė toliau pasakojo, kad kalbant apie kintamąją gynybos fondo dalį, buvo siūlyta sudaryti palankesnes galimybes skirti tam paramą.
„Bus padaryta speciali programėlė, kur žmonės galės aukoti ir periodinius mokėjimus, jeigu norės tai atlikti savanoriškai“, – sakė ji.
Kintamajai gynybos fondo daliai iki 2030 m. reikės apie 50 mln. eurų per metus.
Kalbant apie skolinimąsi, ministrė sakė, kad yra teikiamas Valstybės skolos įstatymo pakeitimas, siūloma, kad kintamai daliai finansuoti galima būtų skolintis tiek iš juridinių, tiek iš fizinių asmenų.
„Tam, kad būtų prisidėjimas prie krašto apsaugos finansavimo, siūloma, kad vidutiniai skolinimosi kaštai nebūtų didesni, negu vidutiniškai Vyriausybė skolinasi, bet ir ne didesni nei 2 proc.“, – sakė ji.
Savo ruožtu dėl civilinės saugos poreikių finansavimo G. Skaistė įvardijo apie 150 mln. eurų poreikį iki 2030 m.
„Siūloma gyventojų pajamų mokesčio pajamų dalį, tenkančią savivaldybėms – kasmet 25 mln. eurų atskirti ir nukreipti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimui. Būtų plėtojama priedangų infrastruktūra, skiriamos lėšos prevencijos parengties iniciatyvoms bei aprūpinama būtinomis priemonėmis, atsargomis tam, kad būtų galima užtikrinti, jog krizės atveju būtų pasirengta“, – sakė ji.
Spaudos konferencijos pradžioje ministrė dar priminė, kad artimiausiais metais papildomų lėšų reikės nacionalinės divizijos formavimui, stiprinant oro gynybos sistemą, taip pat – sunkinant diviziją, įsitaisant tankų kuopą.
„Taip pat vokiečių brigados priėmimas su visa reikalinga infrastruktūra, aktyviojo rezervo karių tinkamas aprūpinimas, kontrmobilumo priemonės bei visuotinio šaukimo reformos įgyvendinimas“, – sakė ji.
G. Skaistė ragino politikus „išeiti iš savo komforto zonos“ ir palaikyti pristatytus pasiūlymus. Premjerė Ingrida Šimonytė po G. Skaistės pristatymo komentavo, kad diskusijos dėl pristatytų pasiūlymų po rinkimų turėtų būti „mažiau aršios“.
„Nes manau, kad gynybos ambicija ne mažės, o veikiausiai gal ir dar didės“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Anot premjerės, įstatymų projektus Seimui tikimasi pateikti birželio pradžioje, o mėnesio pabaigoje – ir priimti.
Finansų ministerija jau anksčiau buvo pateikusi kelis variantus, kaip krašto apsaugos finansavimui būtų galima surinkti papildomus 400 mln. eurų. Svarstyta apie tokius gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčius kaip progresinių tarifų ir individualios veiklos peržiūra, kai kurių lengvatų naikinimas. Taip pat įvardinti pelno mokesčio ir PVM tarifų didinimai.
Pastaraisiais metais prie finansavimo gynybai ženkliai prisidėjo laikinai įvestas bankų solidarumo mokestis. Dabar svarstoma jį pratęsti.
Lietuva šiemet gynybai numatė 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Siekiama, kad ateityje ši dalis padidėtų bent iki 3 proc. Seimo patvirtintoje programoje projektuojama, kad Krašto apsaugos ministerijos asignavimai 2025 turėtų pasiekti 2,38 mlrd. eurų, o 2026 metais – 2,5 mlrd. eurų.
