Verslo ir pramonės atstovai ragina politikus susitarti dėl didesnio gynybos finansavimo ir nebijoti skolintis. Esą susidaro įspūdis, kad politikai labiau bijo palūkanų nei karo. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad būtina dar šįmet pradėti įsigijimus, nes priešingu atveju kuriama divizija nesulauks to, ko reikia laiku. Vyriausybė ketina artimiausiu metu Seimui pateikti siūlymus, kaip didinti biudžetą gynybai.
Kritika dėl nenoro skolintis
Verslo atstovai pas premjerę Ingridą Šimonytę trečiadienį vyko su aiškia žinute – delsti negalima, reikia sprendimų, kad finansavimas krašto gynybai augtų kaip įmanoma sparčiau. Rankose – per 50 tūkst. gyventojų parašų pritariančių, kad krašto apsaugai skirti reikia bent 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Gal man tokį rūbą? Galiu tikėtis, ar ne?“ – „Vinted“ bendrakūrėjo, vilkinčio džemperį su 4 proc. stilizuotu ženklu, klausia ministrė pirmininkė.
„Bet po susitikimo. Pirmiau reikia susitarti“, – į pokalbį įsiterpia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Su manimi susitarsit nesunkiai. Su kitais susitarti bus sunkiau“, – atsako Ingrida Šimonytė.
Šie premjerės žodžiai iliustratyvūs – politinės partijos, verslo ir socialiniai partneriai iki šiol nėra pasiekę bendro susitarimo, ką daryti dėl finansavimo. Pasak „Vinted“ bendrakūrėjo Manto Mikucko, susidaro įspūdis, kad palūkanos už skolintus pinigus valdantiesiems atrodo baisiau nei karas.
„Mes labiau bijome pasiskolinti ir galvoti, o kas bus, jeigu neturėsime kaip susimokėti tas palūkanas negu bijome, kad rytoj gali atskristi raketa. Man atrodo, kad tarp šitų dviejų baimių didesnė baimė finansams. Tiesiog sunku suvokti, kaip taip gali būti. Jeigu turėsime finansinių problemų – mes jas išsispręsime. Jeigu turėsime karinių problemų – aš nežinau, kaip mes jas išsispręsime, jeigu būsime nepasirengę tam“, – sako M. Mikuckas.
Verslas pirštu beda į kaimyninių šalių pavyzdžius: Estija ir Lenkija skuba vykdyti pirkimus, o Lietuva susiruošusi ir vėluodama užsisakyti technikos gali susidurti su problema, kad išvis nesulauks to, ko reikia tada kai reikia.
„Izraelis BVP gynybai skiria daugiau negu 4 proc. visada. Izraelio aukštųjų technologijų pramonė klesti. Užsienio investuotojai kuria naujas bendroves. Žmonės kuria naujus verslus. Kai prasidėjo karas, ne tai, kad žmonės bėgo, bet suskrido padėti šaliai. Ką tai rodo? Investicijos į gynybą – tai nėra išlaidos. Tai investicija į šalies saugumą“, – teigia „Hostinger“ vadovas Arnas Stuopelis.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako – tam, kad Lietuva sugebėtų įkurti diviziją, reikia dar šįmet pradėti pirkimo procedūras.
„Jeigu mes dabar nepriimsime sprendimų dėl pirkimų pradėjimo būtiniems pajėgumams, divizijai šį artimiausią pusmetį, kalbant iki kadencijos valdančiųjų pabaigos, mes prarasime dar metus, nuo dabar skaičiuojant, nes turės būti sudaryta politinė vadovybė. Jie turės priiminėti sprendimus, ir viskas dar labiau nusistumia“, – sako jis.
Siūlymai guls ant parlamentarų stalų
Vyriausybė artimiausiu metu ketina Seimui pateikti siūlymus, kokiomis priemonėmis didinti biudžetą gynybai. Esminė problema – besiskiriantys politinių jėgų požiūriai, kokiomis priemonėmis siekti didesnio biudžeto. Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad greičiausiai tartis teks dėl kiekvieno punkto atskirai.
„Koalicijos partneriai turės įsivertinti, kas juos jungia, ir dėti tuos pasiūlymus ant stalo, kuriems užtektų daugiau negu pusės Seime balsų ir tada prijungti visus kitus. Niekaip kitaip. Yra dabar politikoje partijų, kurios tyli ir apie nieką nesako, tik laukia, kas įvyks“, – sako V. Mitalas.
Seimo opozicinių socialdemokratų frakcijos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė tikina, kad Vyriausybė turėjo prisiimti atsakomybę ir padaryti tai, ką reikia.
„Vyriausybė labai įdomiai įsivaizduoja šito prioriteto svarbą. Jeigu mes suprantame, kad tai nėra prabangos klausimas, kad tai nėra kažkoks pasirinkimo klausimas, o tai yra būtinybė, tai tuomet bendrai planuojant biudžetą tai yra nekvestionuojama eilutė. Jeigu dabar vedame derybas, susitikimų būrelius ir tokį politinį turgų „kam kas patinka, o kam kas nepatinka“, tai tikrai visi suprantam, kad nevedamos tokios kalbos dėl klausimų, kurie yra degantys“, – sako D. Šakalienė.
Seimo pirmininkė trečiadienį „Žinių radijuje“ pareiškė, pasiekti 4 proc. gynybai artimiausiu laiku būtų labai sudėtinga, nes politikai iki šiol nesusitaria ir dėl 3 proc. Tačiau Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad tokį tikslą būtų galima įrašyti į strateginius dokumentus.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
Premjerė I. Šimonytė balandžio viduryje pranešė apie specialaus fondo gynybai steigimą. Jame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį taip pat galėtų aukoti gyventojai ar verslas.
Premjerė anksčiau yra sakiusi, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 proc. punktais.
