Artėjant antrajam prezidento rinkimui turui LRT RADIJO debatuose susitiko kandidatai į prezidento postą Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.
Paklausta apie Vyriausybės siūlymus gynybos finansavimo didinimui ir ar jie negrius, kaip mokesčių sistemos pokyčių siūlymai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ilgą laiką Lietuvoje buvo kalbama apie tai, kad mokesčius Lietuvoje galima tik mažinti, bet įstojus į Europos Sąjungą situacija keitėsi.
„Atsirado didelis pareikalavimas viešosioms paslaugoms, viešųjų paslaugų kokybei. Kintant geopolitinei situacijai papildomi reikalavimai yra saugumo išlaidoms ir saugumo greitesniam stiprinimui.
Tai man atrodo, jei visi vienodai suprantame problemą, todėl, kad kolegos, kai buvo pasirašomas nacionalinis susitarimas, labai mielai sutiko pasirašyti, kad susitarime būtų 3 proc. nuo BVP finansavimas, bet daug mažiau norėjo pasisakyti, o kokiu būdu tai užtikrinti tvariai“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė.
Anot I. Šimonytės, tam tikri sprendimai, kurie Seime sulauktų platesnio palaikymo, yra iškristalizuoti. Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad tai nesprendžia visų problemų, tačiau tokia realybė, kad papildomus sprendimus reikės priimti ir po rinkimų.
„Juolab, kad visuomenės dalies bent jau lūkestis yra, kad tas finansavimas gynybai būtų ir dar didesnis nei 3 proc.“, – tvirtino premjerė.
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad diskusija dėl gynybos finansavimo didinimo tampa labiau apčiuopiama, matyti, kad tarp skirtingų partijų atsiranda bendri vardikliai.
„Tai, pirmiausia, paminėčiau susitarimą dėl galimo pelno mokesčio tarifo padidinimo, procentas ar pusantro čia nėra esminis šiuo atveju dalykas. Taip pat kalbama apie galimą bankų solidarumo mokesčio pratęsimą, draudimo įmokų apmokestinimą.
Man priimtini visi mokesčiai, kurie neatsilieps, pirmiausia, paprastų žmonių kišenei, o pridėtinės vertės mokestis be abejo, kad būtų papildoma našta mūsų žmonėms. Tai reikštų, kad prekės ir paslaugos pabrangtų ir galiausiai šitą mokestį sumokėtų ne verslo įmonės, o visi Lietuvos žmonės“, – kalbėjo pats save išsikėlęs G. Nausėda.
Jis teigė, kad diskusija dėl gynybos finansavimo didinimo gali pasibaigti sėkmingai ir sakė besitikintis, kad visos partijos, kurios dalyvauja šitoje diskusijoje, supranta, apie ką kalbama ir kad tai yra šventi dalykai – šalies gynyba ir saugumas.
„Susitarti būtina. Laikas yra labai brangus“, – sakė prezidentas.
Premjerė žada bendradarbiauti su tyrimą dėl COVID-19 skiepų pradėjusia prokuratūra
Premjerė Ingrida Šimonytė žada bendradarbiauti su prokuratūra, pradėjusia ikiteisminį tyrimą dėl didelio kiekio COVID-19 vakcinų įsigijimo pandemijos įkarštyje ir dalies jų utilizavimo nepanaudojus.
Visgi Vyriausybės vadovė pažymi, kad šis procesas vyko visoje Europoje ir Lietuva nėra išskirtinis atvejis.
„Generalinė prokuratūra, atlikdama ikiteisminį tyrimą, turbūt suformuluos, kaip ji mato, kas čia įtariamieji, ar kam kokie įtarimai galėtų būti pareikšti, nes straipsniai skamba išties įspūdingai“, – LRT radijui antradienį sakė I. Šimonytė.
„Ar išties prokuratūra matys pagrindo kažkam pareikšti įtarimus šitoje byloje, pamatysime, iš mūsų pusės bus visiškai bendradarbiavimas tą informaciją teikiant“, – teigė ji.
I. Šimonytė teigė besitikinti, kad prokuratūra „objektyviai ir nešališkai“ tirs šį klausimą.
Premjerė pažymėjo, kad įsigijimai dėl vakcinų buvo priimti Europos Sąjungos mastu, už tai buvo atsakinga Europos Komisija.
„Žinoma, tam tikrą riziką prisiėmė visos Europos Sąjungos valstybės, nes vakcinų įsigijimai buvo paskirstyti pagal tam tikrą raktą ir dėl to įsipareigojo buvusi Vyriausybė“, – pasakojo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad pradėjus tiekti vakcinas, buvo siekiama vakcinų gauti „kuo greičiau ir kuo daugiau“, kad būtų galima geriau suvaldyti koronaviruso pandemiją.
„Per pandemiją buvo visokiausių dalykų, puikiai žinome, kad buvo daug žmonių, kurie veikė prieš skiepijimo kampaniją ir teigė, kad vakcinos yra labai naujos, jos neištirtos, turi daug šalutinių poveikių, tas turėjo įtakos ir žmonių norui skiepytis“, – sakė premjerė.
Anot jos, natūralu, kad vakcinos turi ribotą galiojimo laiką, tad jų nepanaudojus ar neperdavus trečiosioms šalims, ką Lietuva taip pat aktyviai darė, vakcinos buvo utilizuotos.
„Tai nėra Lietuvos fenomenas, tose valstybėse, kuriose bendra vakcinacijos kultūra yra žemesnė, tai tie skaičiai yra prastesni, ypač prisimenant, kaip Lietuvoje atrodė ir tas viešas diskursas 2021 metais, kai kažkas siūlė kartuves Vyriausybei už skiepijimą“, – sakė I. Šimonytė.
I. Šimonytei keliant klausimą dėl teisėjų skyrimo į pareigas motyvų, G. Nausėda ragina nesivadovauti dezinformacija
Į prezidento pareigas kandidatuojančiai premjerei Ingridai Šimonytei teigiant, kad trūksta aiškumo, kodėl vieni ar kiti asmenys siūlomi į teisėjų pareigas, dar vienos prezidento kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda savo varžovę ragina nesivadovauti dezinformacija. Anot šalies vadovo, skiriant teisėjus, svarbūs tampa ir jo pokalbio su kandidatu rezultatai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė I. Šimonytė į prezidentus LRT radijo debatų metu antradienį pažymėjo, kad šiuo metu teismuose trūksta apie 50 teisėjų. Jos teigimu, tai rodo, kad sprendimų priėmimas dėl teisėjų skyrimo stringa.
„Turime 50 vakansijų, kurios yra neužimtos, tai akivaizdu, kad tas sprendimas kažkur nevyksta taip greitai“, – LRT radijo debatuose tvirtino premjerė.
Šalies vadovas G. Nausėda tvirtino, kad šiuo metu šalyje yra 775 teisėjų darbo vietos, o prisiekus daliai naujų teisėjų, teisėjų darbo vietų sumažės iki 712 teisėjų. Prezidento teigimu, atsižvelgiant į svarstymus apie 10 proc. sumažinti teisėjų darbo vietų skaičių šalyje, galiausiai užimtų teisėjų darbo vietų skaičius bus beveik optimalus.
Jo įsitikinimu, didesnė bėda šiuo metu yra ne teisėjų darbo vietų užpildymas, o tai, kad iš teismų masiškai išeina teisėjų padėjėjai.
„Po to, kai teisėjų atlyginimai buvo reikšmingai padidinti, tikrai matome, kad susidomėjimas teisėjo pareigomis, teisėjo mantija, gerokai išaugo. Kur turime problemą? Teisėjų padėjėjai. Iš tikrųjų pasirūpinę per valstybės tarnybos reformą, kad teisėjų atlyginimai reikšmingai išaugtų, nepasirūpinome ir palikome už borto tuos žmones, kurie velka dažnai net gerokai didesnį krūvį nei pats teisėjas ir jie masiškai išeina iš savo darbo vietos, ir tai gali tapti uždelsto veikimo bomba artimiausioje aplinkoje“, – LRT radijo debatuose dėstė G. Nausėda.
I. Šimonytė savo ruožtu teigė, kad vis dėlto problemas slypi tame, jog neretai į teisėjų skiriami tie asmenys, kurie atrankose sulaukia ne pačių geriausių įvertinimų. Anot kandidatės į prezidentus, tokia atmosfera gali atbaidyti žmones pretenduoti į teisėjus.
„Taip, darbo užmokestis teisėjams buvo ženkliai padidintas, labai džiaugiuosi, kad pavyko ir Seimą įtikinti tai padaryti, nes tai buvo seniai pribrendęs klausimas, bet dabar mes turėtume įvertinti teisėjų bendruomenę ar žmonių, kurie ketintų aplikuoti į teisėjų vietą. Jie vis tiek turi suprasti, kaip yra priimamas sprendimas ten, kur jis yra priimamas, nes kitaip mes galime pasiekti tokią situaciją, kai žmonės nenorės tiesiog dalyvauti teisėjų atrankose, nes negalės suprasti, ko jie gali tikėtis“, – kalbėjo premjerė.
Prezidentas G. Nausėda replikavo I. Šimonytei, kad ji, keldama klausimus apie teisėjų atrankos sistemos skaidrumą, vadovaujasi gandais.
„Man atrodo, kad jūs tiesiog vadovaujatės vieno ar dviejų asmenų Teisėjų taryboje skleidžiama dezinformacija ir gandais, ir pateikiate juos už tikrą pinigą“, – replikavo prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, sprendžiant, kurie asmenys yra tinkamiausi užimti teisėjų pareigas, svarbūs yra ir pokalbiai su pačiais kandidatais, kurių metu esą atsiskleidžia žmogaus požiūris į kitas temas.
„Tikrai kartais būna paradoksali situacija, kuomet teisėjas turi pakankamai aukštą balą, tačiau beveik visi atrankos komisijos nariai balsavo prieš jį dėl vienokių ar kitokių priežasčių, dažnai net subjektyvių. Tos subjektyvios priežastys – kadangi kalbame apie labai atsakingą teisėjo misiją – man jos taip pat įdomios, todėl tų susitikimų su kandidatais į teisėjus metu aš kreipiu dėmesį ir į žmogaus motyvaciją, į jo požiūrį į korupciją, kartais pateikiu bendresnio pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, ar jis domisi teismų reforma, kaip jis ją vertina, teigiamos, neigiamos pusės. Ir tada tik įsitikini, ar žmogus yra visapusiškai pasirengęs atlikti šitas pareigas, ar jis tiesiog turi gerų pažįstamų, rėmėjų ir dėl to jam taip gerai sekasi“, – komentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos buvo įvertinti ne pačiais geriausiais balais.
Nacionalinėje teismų administracijoje pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais nebuvo pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.
Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.
Portalas LRT.lt primena, kad pirmasis prezidento rinkimų turas vyko gegužės 12-ąją. Jame geriausiai pasirodė perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda, surinkęs beveik 44 proc. rinkėjų balsų. Antrojoje vietoje liko premjerė Ingrida Šimonytė, kurią palaikė apie 20 proc. rinkėjų.
Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 d., sekmadienį.
