Iki 2030 m. Lietuvoje siekiama sumažinti iš naftos gaminamų degalų suvartojimą 41 proc. Šią idėją palaiko tiek verslo, tiek vartotojų atstovai, tačiau jie nesutaria, kaip ir kas turės už tai susimokėti. Apie iš naftos gaminamų degalų ribojimo būdus diskutuota LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“.
Svarbu sumažinti degalų vartojimą
Anot Vartotojų aljanso tarybos nario Domanto Tracevičiaus, sklinda kalbos apie baudas, kurios būtų skiriamos ne už naftos vartojimą, o už CO2 nesumažinimą.
„Tai nėra tikslinga, nes naftą galima pakeisti labai greitai, bet norimo efekto nebus. Turėtų būti įrašomas tikslas su CO2 sumažinimu. Rinka pati susitvarkys ir pasirinks, kas yra tvariausia. Jau matome ir elektrinį viešąjį transportą, ir kitas transporto priemones“, – teigė D. Tracevičius.
Tačiau Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, tikslių priemonių nėra įvardijama, kaip turėtų būti sumažintas naftos degalų suvartojimas – svarbu užsibrėžti tikslą, kurio būtų siekiama. Šiuo metu yra svarbu mažinti naftos degalų vartojimą, pridūrė jis.
„Esmė yra užsibrėžti tikslą. (...) Neįmanoma sumažinti CO2 išmetimo, jeigu nėra mažinamas naftos degalų vartojimas. Biodegalai negali pakeisti naftos. Yra Atsinaujinančių išteklių direktyva, kurioje numatytos lubos pirmos kartos degalams.
Teoriškai biodegalais, pagamintais iš atliekų, galima pakeisti visą naftą. Yra kompanijų, kurios tokius degalus gamina. Aplinkosaugininkai nemato problemos, bet bėda yra kita – tų atliekų nėra daug, dideliais kiekiais pagaminti neįmanoma ir jie pakankamai brangūs“, – sakė M. Nagevičius.
Biodegalai – našta vairuotojams
Pasak D. Tracevičiaus, biodegalai vairuotojams atsieitų brangiau. Ir priduria, kad vietoje investavimo į maisto žaliavas, reikalingas biodegalams, pinigai galėtų būti nukreipti į gamtai draugiškesnes investicijas, pavyzdžiui, elektromobilius.
„Didinti pirmos kartos biodegalų vartojimą reiškia, kad reikia maišyti daugiau biodegalų, o vairuotojams – didesnę kainą. Latvijos ekonomikos ministerija prieš kelerius metus paskaičiavo, kad degalų su biopriedu maišymas kurą pabrangins apie 10–12 centų. Tai yra labai daug“, – pavyzdžiu dalijosi Vartotojų aljanso tarybos narys.
Vis dėlto, M. Nagevičiaus manymu, pasikliauti Latvijos pavyzdžiu nereikėtų, nes šalis 2022 m. atsisakė biodegalų maišymo. Buvo prognozuota, kad degalai atpigs 10–12 centų, bet to neįvyko ir, pagal atsinaujinančių išteklių statistiką, Latvija užėmė paskutinę vietą.
„Pirmos kartos biodegalai turi nustatytas lubas pagal Europos Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą. Leidžiama padidinti tik 1 proc. E20 reiškia, kad į benziną galima įmaišyti iki 20 proc. tūrio biodegalų. Kadangi yra lubos, tai reiškia, kad įmaišomi gali būti tik pažangūs biodegalai, gaminami iš atliekų. Lietuvoje tokių neturime. Investuotojai neinvestuoja, nes nėra aiškaus signalo“, – sakė pašnekovas.
Atsiliekama nuo tikslų
Verslo ir vartotojų atstovai sutaria, kad žaliojo kurso tikslus reikia įgyvendinti, tačiau nerandama bendro kompromiso. Valstybės kontrolė nustatė, kad nuo įgyvendinamų tikslų atsiliekama, o benzino ir dyzelino suvartojimas Lietuvoje netgi išaugo.
„Šiuo metu siekiama, kad visame transporto priemonių sraute atsirastų transporto priemonės, kurios neišmeta CO2. Tame visame sraute elektromobilių skaičius yra tik 1 proc. Visi rodikliai rodo, kad atsiliekame nuo išsikeltų tikslų, kuriuos turime įgyvendinti iki 2030 m. Jeigu nesiimsime drastiškų veiksmų, tai iškelto tikslo nepasieksime“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Viso pokalbio galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
