Lietuvos bankas (LB) parengė įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai pateikti Finansų ministerijai, interviu „15min“ sako LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Šiuo metu esame parengę konkrečius įstatyminius siūlymus, kuriuos esame pateikę Finansų ministerijai. Mūsų manymu, kredito įstaigos turėtų pateikti vartotojams du pasiūlymus: su kintama palūkanų norma ir su protinga fiksuota palūkanų norma“, – interviu teigė G. Šimkus.
Anot jo, priėmus pakeitimus žmonės turės galimybę rinktis – šiuo metu tokia galimybė yra tik teorinė.
„Teoriškai ir dabar egzistuoja fiksuotų palūkanų normų instrumentas ir dalis klientų jį gauna, bet jis daugiau, mano galva, egzistuoja teoriškai ir norint pakeisti šitą situaciją, tas pasiūlymas turėtų atsigulti ant stalo kaip lygiavertis su kintama palūkanų norma“, – teigė G. Šimkus.
Pernai rudenį LB pristačius siūlymus skelbta, kad pateikus alternatyvas vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.
Pasak G. Šimkaus, Lietuvoje tik 3 proc. būsto paskolų yra su fiksuotomis palūkanomis, tuo metu euro zonoje – vidutiniškai 80 proc., jos fiksuojamos ilgiau nei metams.
Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.
Rekordinį pelną uždirbusių bankų įkainių didinimą Šimkus vadina godumu
Pernai bankams uždirbus rekordinį pelną ir kai kuriems didinant paslaugų įkainius, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas G. Šimkus tai vadina godumu.
„Aš nenoriu komentuoti atskirų įstaigų sprendimų, bet kartais godumas yra didelis“, – interviu portalui „15min“ sakė G. Šimkus.
„Žvelgiant iš verslo perspektyvos turbūt bankai skaičiuoja vienos arba kitos paslaugos atsiperkamumą ir tada atitinkamai koreguoja įkainius. Tą verslo logiką gali suprasti, bet iš kitos pusės, jeigu žiūri į šitą rinką kaip į vietos rinką, kur svarbu ne tik maksimaliai iš jos paimti, bet kad vartotojas būtų su tavimi ir galėtų mokėti už paslaugas, tai turbūt truputį kitokia filosofija turėtų būti“, – kalbėjo LB vadovas.
Lapkritį skelbta, kad „Revolut“ 1–2 eurais didina mokamų paslaugų planų kainas, o „Luminor“ nuo vasario didins kelių rečiau naudojamų paslaugų kainas, be to, jis naujai apmokestins kai kurias paslaugas. Be to, nuo šių metų Šiaulių bankas taip pat padidino kai kurių paslaugų kainas.
„Luminor“ grynasis pelnas Baltijos šalyse per devynis 2023 metų mėnesius siekė 178,3 mln. eurų – 2,1 karto daugiau nei užpernai tuo pačiu metu.
„Revolut Bank“, teikiantis paslaugas Europos ekonominėje erdvėje, bei jį valdanti įmonė „Revolut Holdings Europe“ per tą patį laiką uždirbo 43,218 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 14 proc. mažiau. Tuo metu jų grynosios palūkanų pajamos siekė 235,7 mln. eurų, kai prieš metus jos buvo neigiamos – 3,2 mln. eurų,
Šiaulių banko grupė per šį laiką uždirbo 65,7 mln. eurų – 32 proc. daugiau nei prieš metus.
Bendras Lietuvos bankų pelnas per devynis 2023 metų mėnesius siekė 757,5 mln. eurų pelno – 2,2 karto daugiau.
