Per pastaruosius kelerius metus atsiradus atliekų deginimo jėgainėms, gyventojai nebėra skatinami rūšiuoti atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2022 metais iš visų Lietuvoje susidariusių atliekų tik ketvirtadalis jų buvo perdirbta.
„Turime paradoksalią situaciją, kai perdirbimo rodikliai pastaruosius penkerius metus mažėja. Tokių dalykų nėra nė vienoje Europos Sąjungos šalyje. Taip yra dėl to, nes atliekų deginimas yra <...> pigesnis variantas, lengvesnis, nei perdirbti“, – nuogąstauja VšĮ „Žiedinės ekonomikos“ vadovas Domantas Tracevičius.
Nemato valstybės paskatos teisingai rūšiuoti
Į atliekų deginimo jėgaines trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nukeliauja maždaug 38 proc. atliekų, kurios yra sudeginamos. Nors daugelis atliekų gali būti išrūšiuotos ir perdirbamos, tačiau šiandien yra išmetamos į mišrų konteinerį, tad žmonių, rūšiuojančių atliekas, paskatos – niekinės.
„Pradžiai reikia, kad rūšiavimo konteineriai būtų prieinami, nereikėtų žygiuoti su penkiais maišeliais kaip į iškylas su vaikais. <...> Teko matyti, kad požeminius konteinerius, kuriuos padarė, užkasinėja, nes nėra jų kam prižiūrėti. Gal reikėtų padaryti vieną kokį nors aiškų projektą ir įgyvendinti iki galo“, – piktinasi vilnietis.
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Almontas Kybartas sako, kad taip pat nemato valstybinių institucijų paskatos efektyviai ir teisingai rūšiuoti atliekas. Be to, atliekų tvarkymo mokesčiai iki šiol apskaičiuojami pagal tai, kokio dydžio bute žmogus gyvena, o ne pagal tai, kaip taisyklingai rūšiuoja.
„Visos atliektos turėtų būti sveriamos. Tai yra tiesioginis ryšys tarp lapelyje parašytos sumos ir to, ką tu darai. Bet pačios mišrios atliekos – tai manęs visai nemotyvuoja jų mažiau mesti, nes kiek aš beišmesčiau, aš moku tiek pat. (...) Tai sena sistema, kai buvo įvesti kvadratiniai metrai, (...) bet dabar jau niekas apie tai negalvoja. Dėl to jau būtų galima pereiti ir prie kitokios apmokestinimo sistemos. Deja, ta sistema, matyt, labai naudinga tiems, kurie tuos pinigus gauna“, – teigia manantis A. Kybartas.
Pasak aplinkosaugos specialistų, paskata teisingai rūšiuoti galėtų būti piniginis motyvas. Ekspertai pastebi, kad tada, kai parduotuvėse plastikiniai maišeliai buvo apmokestinti vienu centu, gyventojai ėmė juos rečiau naudoti. Tačiau atliekų tvarkymo sistemoje, pasak D. Tracevičiaus, nėra tvarkos ir naiviai tikima, kad viskas išsispręs savaime.
„Turi būti informacinės ir ekonominės priemonės, kad tas veiktų. Jeigu tu pasakosi, koks svarbus yra rūšiavimas, daugelio žmonių tai tiesiog nepaveiks. Taip, tai svarbu, bet vidutinis gyventojas pasakys: „aš šiek tiek rūšiuoju, bet man šiandien nepatogu, tingiu ir panašiai.“ Bet jeigu žinos, kad nesurūšiavęs metų gale turėsiu mokėti daugiau, toks kainos signalas veikia“, – dėsto „Žiedinės ekonomikos“ vadovas.
Lietuvai kyla rizika
Jei Lietuva iki 2025 m. nepasieks Europos Komisijos keliamo tikslo perdirbti ir paruošti naudoti bent 55 proc. komunalinių atliekų kiekvienais metais, grės bauda.
„Kas yra matoma iš to, ką daro ministerija (Aplinkos apsaugos ministerija – LRT), yra ieškoma būdų pateisinti mažesnį (perdirbtų atliekų skaičių – LRT), gauti išimtis iš Europos Komisijos, kai, mano nuomone, efektyviai veikianti Aplinkos ministerija turėtų ieškoti būdų pasiekti tai kuo optimalesniu būdu, kad gyventojai mokėtų mažiau“, – aiškina D. Tracevičius.
Tačiau Aplinkos apsaugos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Vilmos Slavinskienės teigimu, siekiant užtikrinti, kad Lietuva per artimiausius metus daugiau nei dvigubai padidintų perdirbamų atliekų kiekį, svarbiausia – kalbėti.
„Savivaldybės turi šviesti gyventojus. Informacinė sklaida turi būti pakankamai didelė, kad gyventojai suprastų, dėl kokių priežasčių kainos didėja, dėl ko mažėja, kokia rūšiavimo nauda. (...) Ministerija parengs instrukcijas, kad jos būtų vieningos visoje Lietuvoje. Bus aiškiai nurodoma, ką gyventojas gali ir ko negali mesti į tą konteinerį“, – sako ministerijos atstovė.
Nebūtinai rūšiuoja teisingai
Nors atliekas į skirtingų spalvų konteinerius metantys gyventojai mano, kad rūšiuoja teisingai, pasak A. Kybarto, vyksta arši diskusija, kas į šiuos konteinerius turi būti metama.
„Visi nėra specialistai ir nėra tiek įsigilinę. Net aš, kaip specialistas, kitą kartą nežinau, ar blizgantis saldainio popierėlis yra iš plastiko, o gal čia popierius taip atrodo, o gal jau stiklas?“ – dėsto „Žaliojo taško“ vadovas.
Algirdas Blazgys, Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių operatoriaus vadovas, sako, kad kitų atliekų rūšiavimo konteineriuose yra net 70 proc., o pakuotės sudaro apie 30 proc. visų atliekų. Ministerija tikina, kad parengs specialias gaires, kaip teisingai rūšiuoti atliekas.
„Šiais pasiūlymais ir rekomendacijomis vadovausis 0,001 proc. gyventojų. Visi kiti, jeigu pamatys, kad tai plastikas, pavyzdžiui, siurblio antgalis, kas tikrai į pakuotę nepanašu, mes ten ir viskas“, – siūlymais abejoja A. Blazgys.
Pasak aplinkosaugos specialistų, neteisingas rūšiavimas, maisto likučiais suteptos pakuotės ir sunkiai perdirbamų pakuočių gamyba pirmiausia naudinga būtent atliekų degintojams. Prieš dešimt metų visoje Lietuvoje sudeginta 112 tūkst. tonų atliekų, o užpernai – 500 tūkst. tonų.
„Tai tikrai didžiuliai kiekiai, prisidedantys prie klimato kaitos, ir, kad ir kaip norėtųsi sakyti, sumažinantys atliekas. Yra didžiuliai kiekiai, apie trečdalis yra pelenai, kurie taip pat nukeliauja į sąvartyną. Jie tos problemos nesprendžia. Jie leidžia nedaryti, neskatinti atskiro surinkimo, neskatinti gyventojų rūšiuoti, nes jie, kaip ir panaikina, bet sukuria pelenus su CO2 pėdsaku“, – teigia D. Tracevičius.
Lietuva, pasak „Žiedinės ekonomikos“ vadovo, surinkusi deginimo mokesčius, galėtų juos padalyti geriausiai su atliekomis besitvarkančioms savivaldybėms. Savivaldybės galėtų sumažinti atliekų tvarkymo mokesčius gyventojams. Tačiau specialistai sako, kad Lietuvoje – viskas atvirkščiai.
„Pas mus situacija kol kas tokia, kad savivaldybėse, turinčiose aukščiausius perdirbimo rodiklius, jų gyventojai moka daugiausia, tad tie, kurie (...) veža į sąvartyną, veža deginti. (...) Pas mus tas, kas rūšiuoja, moka daugiau. Progreso tikėtis neverta“, – aiškina D. Tracevičius.
Parengė Goda Ponomariovaitė.
