Lietuvos gyventojai, ilsėjęsi Egipte ir per karaokės vakarą sušukę „Slava Ukraini“, sulaukė Rusijos turistų pykčio, buvo apmėtyti stiklinėmis ir galiausiai nusprendė persikelti į kitą viešbutį. LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kalbinti ekspertai sako, kad tam tikros šalys Ukrainos karą vertina nevienareikšmiškai, todėl gali pasitaikyti konfliktinių situacijų.
Ragina įvertinti galimas rizikas, keliaujant į rusų pamėgtus kurortus
„Buvome Egipte, 95 proc. rusų su savo tarybine simbolika, marškinėliais. Kompanijoje viena mergina (lietuvė – LRT) padainavo karaokę ir pasakė „Slava Ukraini“. Kilo didžiausias pasipiktinimas, rusai pradėjo grasinti, mėtyti indus, stiklines. Viešbučio darbuotojai užgesino konfliktą, o mes ramybės dėlei pakeitėme viešbutį. Kitą dieną vienas iš konflikto dalyvių pasakė, kad dar geri rusai pasitaikė, nes galėjo baigtis žymiai blogiau“, – apie situaciją poilsiaujant Egipte pasakoja lietuvis.
Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, tokių konfliktinių situacijų gali pasitaikyti ne tik kurortuose.
Kompanijoje viena mergina (lietuvė – LRT) padainavo karaokę ir pasakė „Slava Ukraini“. Kilo didžiausias pasipiktinimas, rusai pradėjo grasinti, mėtyti indus, stiklines.
Turistas
„Tai nėra susiję su viešbučio personalo paslaugomis, tačiau labai liūdna, kad tai nutinka. Tokių dalykų gali pasitaikyti ne tik kurortuose. Ačiū mūsų sąmoningiems keliautojams, kurie renkasi viešbučius, kuriuose nėra Rusijos piliečių. Reikia džiaugtis, kad tiek kelionių organizatoriai, tiek keliautojai orientuojasi į tokius viešbučius“, – pabrėžia Ž. Gavelienė.
Toks konfliktas, kai viešbučio personalui tenka raminti įsisiautėjusius keliautojus, anot Ž. Gavelienės, nutinka pirmą kartą. Kad Lietuvos turistai išvengtų nemalonių situacijų, Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Inga Černiuk pataria rinktis Europos Sąjungoje (ES) esančius kurortus.
„Rusų, keliaujančių į tokius kurortus, yra žymiai mažiau. Tačiau mes negalime garantuoti, kad tose šalyse, kurios netaiko sankcijų Rusijai, tų turistų bus mažiau. (...) Išvengti galima, bet tam reikia gerai padaryti namų darbus“, – sako I. Černiuk.
URM kanclerė teigia, kad lietuvių ir rusų pamėgtuose kurortuose požiūris į Rusijos karą prieš Ukrainą yra skirtingas, todėl prieš vykstant į kelionę patariama įsivertinti galimas rizikas.
„Kai mes ištrūkstame iš savo socialinio burbulo, išvažiuojame iš Lietuvos, tai turėtume turėti omenyje, kad ne visas pasaulis per tą pačią vertybinę prizmę žiūri į šį konfliktą (Rusijos karą prieš Ukrainą – LRT). Jeigu kalbame apie Egiptą, Turkiją, Tailandą – išties rusų turistų ten labai daug. Renkantis keliauti į Sakartvelą, Armėniją, Moldovą reikia turėti omenyje, kad turime poliarizuotas visuomenes, jos vertina konfliktą nebūtinai taip, kaip mes“, – dėsto ji.
Pagrindinė taisyklė – nesivelti į konfliktus
Politologas Vytis Jurkonis išskiria ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), ten rusų turistai aršiai reaguoja į replikas apie karą Ukrainoje.
„Keliaudami Dubajuje pamatytumėte daug rusakalbių. (...) Dalis rusų, kurie nepriklauso demokratiškai bendruomenei, į tai reaguoja gana agresyviai. Mes esame girdėję ir apie konfliktus Lietuvoje, kai mūsų visuomenės narių nuomonės išsiskiria, aštresnis pasisakymas gali išprovokuoti konfliktą. Klausimas, ar „Slava Ukraini“ yra įžeidimas. Tokios konfliktinės situacijos tik turėtų paskatinti Lietuvos piliečius aktyviau remti Ukrainą“, – sako V. Jurkonis. Anot jo, į fizinį konfliktą veltis tikrai neverta.
Pasak Ž. Gavelienės, pagrindinė taisyklė keliaujant užsienyje – gerbti save ir kitus, o prireikus pagalbos kreiptis į viešbučio personalą, jei reikia – ir į Lietuvos konsulatą.
„Negalime spręsti apie Egiptą ar Turkiją iš vieno kurorto, tačiau rusai neturi galimybės išvykti į ES kurortus, ką jie buvo pamėgę. Rekomenduoju pasitarti su kelionės konsultantu: yra skirtingų būdų atostogauti. Jeigu manote, kad kas nors elgiasi nepagarbiai, yra viešbučio personalas, jis gali tuo pasirūpinti. Mūsų pareiga – skleisti žinią ten, kur mūsų klauso ir kur mus gerbia“, – teigia ekspertė.
V. Jurkonis pabrėžia paramos Ukrainai svarbą ir bandymą pakeisti Rusijos piliečių nuomonę.
„Darbas su pilietine visuomene, nepriklausoma žiniasklaida, aš manau, yra svarbus, net jei ir neturime vilčių. Mes suprantame, kad parama maksimaliai turi atitekti Ukrainai, bet tie, kurie kryptingai dirba su Rusijos, Baltarusijos pilietine visuomene, tą turi tęsti, nes ilgalaikėje perspektyvoje šių visuomenių pokytis, demokratijos galimybė yra prielaida mūsų ir Ukrainos saugumui“, – pokalbį baigia politologas.
Plačiau – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“
Parengė Goda Ponomariovaitė
