Ne kartą girdėjome apie istorijas, kai žmonės užkimba ant sukčių kabliuko ir iš jų ar įmonių išviliojami pinigai – ar tai būtų netikri pranešimai kompiuteryje apie virusus, skolas, ar telefoniniai sukčių skambučiai. Tai, kaip rodo įvairūs tyrimai, kainuoja vis brangiau.
„Apie 3 procentus bet kokio dydžio įmonės išlaidų per metus nukeliauja įvairiems sukčiams, kurie vienu ar kitu būdu pinigus pasiima sau“, – sako LRT RADIJO laidos „PIN kodas“ žurnalistė Jurgita Čeponytė.
Anot jos, tyrimai rodo, kad nuo 1997 iki 2007 metų pasaulio bendrajam vidaus produktui tai kainavo apie 4,5 procento, o vien per du metus 2014–2016-aisiais tas skaičius jau siekė 6,5 procento, taigi išaugo net 43 procentais.
Anot žurnalistės, dažniausi sukčiavimo atvejai yra šie:
Pranešama apie netikrą skolą;
Tapatybės vagystė;
Netikri pasiūlymai ir įspėjimai (kompiuteryje ar pan.).
J. Čeponytės teigimu, dažniau apgaunami žmonės, kurie yra impulsyvūs, neraštingi, linkę rizikuoti arba per daug pasitiki savimi.
Daugiau apie tai – pokalbio įraše.
