Savaitgalį į Lietuvą atplūdus šiltiems orams, o šildymo sezonui bėgant į pabaigą, gyventojams, siekiantiems kompensacijų už visą šildymo sezoną, vertėtų suskubti.
Kaip skelbia Kauno savivaldybė, jeigu miestas sulauks gyventojo prašymo dar nepaskelbus šildymo sezono pabaigos (šildymo sezono metu), kompensacijos bus skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui.
Tuo metu Vilniaus savivaldybė nurodo, kad kompensacijas už visą šildymo sezoną atgaus tie gyventojai, kurie prašymus pateiks iki balandžio 30 d.
Prašymus dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos visam šildymo sezonui gyventojai Klaipėdoje gali teikti iki gegužės 1 d.
Jeigu gyventojas dėl šildymo kompensacijos kreipsis jau pasibaigus šildymo sezonui, jam bus išmokama už paskutinius du mėnesius iki paraiškos pateikimo mėnesio. Pavyzdžiui, kreipiantis gegužę, teisė į kompensaciją bus nustatoma tik už kovą ir balandį.
LRT.lt primena, kas gali kreiptis dėl šildymo ir karšto vandens kompensacijos ir kaip tai padaryti.
Kas gali pasinaudoti?
Šildymo kompensacijomis gyventojai gali pasinaudoti nepriklausomai nuo to, kuo šildosi namus: malkomis, anglimis, dujomis, centralizuotai ar pan.
Siekiant gauti kompensaciją už visą praėjusį šildymo sezoną, gyventojai vis dar gali tą padaryti kreipiantis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją bei elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.
Toje pačioje sistemoje galima pasinaudoti ir šildymo kompensacijos skaičiuokle bei pasitikrinti, ar ji apskritai priklauso. Jeigu kompensacija priklauso, skaičiuoklė nurodys ir preliminarų išmokos dydį.
Ar gyventojas gali gauti šildymo ir karšto vandens kompensaciją, lemia jo ir drauge gyvenančių asmenų, jeigu tokių yra, gaunamos pajamos.
Pagal nustatytą formulę, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Vertinant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Skiriant šildymo kompensaciją taip pat vertinamas normatyvinis būsto plotas. Jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja vienas asmuo, taikomas normatyvas siekia 50 kv. metrų.
Jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja daugiau asmenų, pirmajam taikomas normatyvas siekia 38 kv. metrus, antrajam – 12 kv. metrų, trečiajam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. metrų.
Tarkime, jei būste gyvena vienas arba du asmenys, normatyvinis būsto plotas siekia 50 kv. metrų, jeigu trys – 60 kv. metrų, jeigu keturi – 70 kv. metrų.
Jeigu būsto plotas didesnis, kompensacija skiriama už normatyvinį plotą.
Reikalingi dokumentai
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre.
