Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologai prieš keletą dienų socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ informavo, kad kone visoje Baltijos regiono oro erdvėje fiksuojami GPS trikdžiai, o tai turi įtakos skrydžiams – juos sunkiau vykdyti. Meteorologų teigimu, trikdžiai padažnėjo 2023 metų gale, o juos sukelia Rusija, trikdanti signalus ne tik aplink Karaliaučių, bet ir Maskvos, Sankt Peterburgo apylinkėse.
Turi rinktis alternatyvias navigacijos priemones
Kaip LRT.lt pakomentavo „Oro navigacija“, yra išleistas svarbios oro navigacijos informacijos (NOTAM) pranešimas apie galimus GPS veikimo sutrikimus Lietuvos oro erdvėje. Dėl šios priežasties pilotai prašomi pranešti skrydžių vadovui apie GPS signalo trukdžius.
„2024 metų kovo mėn. esame gavę iš orlaivių, skridusių Lietuvos oro erdvėje, 41 pranešimą apie nestabilų GPS veikimą. Nestabilaus ar netinkamo GPS veikimo atveju pilotai turėtų rinktis alternatyvias navigacijos priemones.
Apibendrinant, orlaiviai sėkmingai tęsė savo skrydžius, jų įguloms pasinaudojus antžeminėmis navigacijos ar orlaivyje įrengtomis sistemomis“, – tikino „Oro navigacijos“ komunikacijos vadovė Ingrida Daugirdė.
Sudėtinga nustatyti trikdžių šaltinius
Ričardas Budavičius, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių išteklių valdymo grupės vyriausias patarėjas, LRT.lt aiškino, kad GPS signalus buvo bandoma trikdyti nuo pat tokių sistemų atsiradimo tiek ant žemės paviršiaus, tiek oro erdvėje.
Anot jo, pastaraisiais metais ypač regioninių įtampos zonų vietose labai suaktyvėjo bepiločių orlaivių naudojimas ir reikšmė, todėl bandymai slopinti arba klaidinti GPS signalą pasidarė dažnesni.
„Tokie trukdžiai dažnai būna nereguliarūs ir trumpalaikiai, dėl to gali būti sudėtinga nustatyti konkretų šaltinį ar šaltinius. Žinoma, situacija nuolat keičiasi: esame įsigiję specialią signalų priėmimo ir apdorojimo įrangą, leidžiančią stebėti ir kaupti statistinę medžiagą, taip pat bendradarbiaujame su kitomis regiono valstybėmis ir atsakingomis tarptautinėmis organizacijomis“, – tikino R. Budavičius.
Visgi jis pabrėžė, kad orlaiviai naudoja ir kitas sistemas, veikusias iki GPS atsiradimo ir tebeveikiančias dabar. Todėl GPS signalų sutrikimai gali sukelti diskomfortą, tačiau skrydžių saugumo nepaveikia.
Tam tikrus skrydžius sutrikimai paveikė
Oro vežėjo „airBaltic“ teigimu, pastaraisiais metais tiek aviacijos, tiek apskritai visa transporto industrija periodiškai susidurdavo su tyčiniais GPS (GNSS – pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos) trukdžiais. Pastebėti GPS palydovo signalo iškraipymai, poslinkis ir klaidinantys perdavimai.
„airBaltic“ patvirtino, kad šis reiškinys paveikė ir bendrovės maršrutus tam tikromis kryptimis.
„Airbus A220-3300“ lėktuvuose keleiviams matomuose mažuose salono ekranuose ir galbūt „Flightradar24“ interneto svetainėje rodomas maršrutas ir vieta išskirtiniais atvejais gali skirtis nuo tikrojo maršruto. Priežastis – maršruto rodymui ir toliau naudojamas GPS signalas, o ne IRS ar kita orlaivio navigacijai naudojama sistema“, – LRT.lt teigė oro bendrovė.
Tam, kad būtų išvengta painiavos, kurią sukelia nurodyto maršruto skirtumas, „airBaltic“ parengė ir įdiegė papildomą pranešimą, apie kurį keleivius turi informuoti įgula. Taip pat sukūrė rizikos prevencijos planą ir veiksmų algoritmą, vadovaudamasi orlaivio gamintojo instrukcijomis.
Nepatogu, tačiau nieko negalima padaryti
VILNIUS TECH Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius Vincas Šnirpūnas LRT.lt teigė, kad GPS trukdžius sukelia išorinės jėgos, specialiai trikdančios signalus. Viena iš problemų yra signalo nebuvimas apskritai, kita – siunčiamas klaidingas signalas, kas yra dar pavojingiau, nes lėktuvai gali to nepastebėti ir nukrypti nuo kurso.
Susidūrusios su GPS sutrikimais, oro linijos pereina prie klasikinės radijo navigacijos priemonių (B-RNAV), yra naudojami radijo švyturių signalai. Taip pat pasitelkiamos inercinės navigacijos sistemos, kurios nepriklauso nuo išorinių signalų ir gali pateikti tikslią informaciją apie padėtį, greitį ir orientaciją, kai GPS nėra pasiekiama. Ši sistema naudoja akselerometrus ir giroskopus orlaivio judėjimui ir padėčiai stebėti.
Lėktuvai taip pat gali naudotis antžeminės navigacijos priemonėmis, kuriomis orlaiviams teikiama informacija apie padėtį ir atstumą.
„Orlaivio skrydžio valdymo sistema (FMS) veikia tiek su GPS, tiek su radijo švyturiais ir gali persijungti automatiškai, pilotai tik yra perspėjami apie pasikeitimus. Iš saugos pusės tai nesukelia papildomos rizikos, reikia tik nuolat stebėti skrydžio parametrus ir atitinkamai reaguoti“, – sakė V. Šnirpūnas.
Problemų dėl GPS trukdžių šiuo metu neįmanoma išspręsti, nurodė pašnekovas. Orlaivių pilotai turi būti pasiruošę bet kuriuo metu persijungti iš vienos navigacijos sistemos į kitą. Kol kas su šiuo iššūkiu susitvarkoma, skrydžiai nevėluoja, keleiviams nepatogumų dėl to nekyla.
