Jau po kelių mėnesių į Lietuvą turėtų atvykti pirmieji dvidešimt karių iš Lietuvoje dislokuojamos Vokietijos brigados. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, vienas iš dabar jau aiškių vokiečių pageidavimų – būstai, kuriuose gyvens kariai ir jų artimieji, turėtų būti netoli tarnybos vietos Vilniuje ir Kaune.
Brigados karių tarnybos vieta bus Rūdninkuose ir Rukloje, planuojama kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune.
Kuriantis brigadai iki 2027-ųjų Lietuvoje turėtų būti apie 5 tūkstančius Vokietijos karių. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad su jais atvyks ir tūkstančiai šeimos narių. Vokietijos atstovai jau pradėjo rinkti duomenis apie nekilnojamojo turto rinką.
„Norėtų gyventi ne viename rajone, galėtų gyventi per kelias vietas, jei Vilniuje. Jiems svarbi ir vieta, kur gyvens, kad būtų pasiekiama tarnybos vieta per 30–40 minučių, tai žiūrint į Vilnių, pietinė dalis, į Kauną šiaurinė, šiaurės rytų“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos departamento direktorius plk. ltn. Remigijus Mika.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos atstovo, tikslesnius reikalavimus Vokietija turėtų pateikti netrukus. Pirmųjų 20 brigados karių laukiama nuo balandžio, už nuomą jie mokės patys.
„Kita dalis turėtų atvykti antroje metų pusėje, spalio mėnesį, ir turėtų išaugti karių skaičius iki 150. Jie planuoja [čia] gyventi, nuomotis butus ar būstus iš vietinės rinkos paslaugos, kas yra šiuo metu siūloma“, – kalbėjo R. Mika.
Didžioji dalis karių į Lietuvą turėtų atvykti per ateinančius dvejus metus. Ministerija teigia, esą dar neaišku, ar butai jiems bus nuomojami ir kas mokėtų už nuomą. Statybos bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas sako, kad ilgalaikė nuoma nekilnojamojo turto plėtotojams yra patraukli.
„Valstybė, būdama nuomininkė, turėtų įsipareigoti kokius dvidešimt metų būti nuomininkais tuose butuose“, – sakė įmonės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Jis neatmeta, kad, atvykstant kariams, išsijudins nekilnojamojo turto rinka Vilniuje ir Kaune.
„Namą pastatyti [užtrunka] kokius metus, tai dar suprojektuoti ir paruošti detalius ir panašiai irgi gali užtrukti, bet jei valstybė rems ir greitins tuos procesus, viskas įvyks greičiau. Aš net neabejoju, kad yra vystytojų, kurie jau yra prisiprojektavę“, – kalbėjo K. Vanagas.
Tačiau Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovė sako, jog problemų gali būti, nes esą Vilniaus savivaldybėje stringa planuojami projektai.
„Kai mes viską atiduosime Vokietijos kareiviams ir neturėsime ką pasiūlyti savo rinkai, tada, kai pasidarys toks pasiūlos vakuumas, labai tikėtina, kad gali nekilnojamojo turto kainos jausti tam tikrą spaudimą ir vėl eilinį kartą iškeliauti „į kosmosą“, – teigė Lina Luneckienė.
Vilniaus savivaldybės vyriausioji architektė sako žinanti, kad nekilnojamojo turto plėtotojai ministerijai siūlo galimus projektus, tačiau miestas apie juos esą nėra gavęs informacijos.
„Jeigu jie sako, kad kažkas stringa, tai jų labai skirtingos stadijos. Vienas gal koks teritorijų planavimo etape, kitas projektas gal turi susitvarkyti žemės reikalus, kitas jau projektinių pasiūlymų, tai sakyti, kad savivaldybė kažkur strigdina, yra labai netikslu“, – kalbėjo Laura Kairienė.
Kauno savivaldybės administracijos vadovas sako nemanantis, kad kils problemų mieste įsikurti kariams ir jų šeimoms.
„Neturime oficialių duomenų apie tai, kiek kariškių Kaune galėtų apsigyventi, kiek tai galėtų būti vaikų, kokios švietimo paslaugos jiems turėtų būti organizuojamos. Mes, kaip miestas, gebėtume su viskuo susitvarkyti, tik reikėtų savalaikio koordinavimo iš Vyriausybės ir ministerijų“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, kuriantis vokiečių brigadai, karių ir jų artimųjų apgyvendinti regionuose netoli tarnybos esančiuose miestuose, pavyzdžiui, Jonavoje, neplanuojama.
