„ES sankcijų Rusijai spragos Baltijos šalių pasienyje“ – tokia publikacija prieš kelias dienas pasirodė Briuselio dienraštyje „Politico“. LRT.lt pašnekovai pripažįsta, kad problemų įgyvendinant sankcijas yra, nors jas bandoma spręsti, Rusija ir Baltarusija nuolat ieško naujų sankcijų apėjimo kelių. Lietuvos muitinė teigia, kad straipsnyje aprašyta pusmečio senumo informacija ir situacija jau pagerėjusi, o Estijos muitinės atstovė pripažįsta – darbuotojų motyvacija dėl nuovargio krenta.
Estija, Latvija ir Lietuva yra bene vienos griežčiausiai sankcijų dėl karo Ukrainoje atžvilgiu nusiteikusių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Vis dėlto, kaip rašo „Politico“, Baltijos šalių sienos perėjimo punktai esą tapo pagrindine vieta sankcijoms Rusijai apeiti.
Anot minėtos publikacijos autorių, neturėdami pakankamai darbo jėgos, finansavimo ir administracinės pagalbos, atsakingi asmenys tam tikrais atvejais su savo darbu sunkiai susitvarko. Dėl šios priežasties ES sankcionuojamos prekės, kurios gali būti naudojamos ir civilinėms, ir karinėms reikmėms, toliau keliauja per sieną į Rusiją. Taip pat ir prabangos prekės, pavyzdžiui, automobiliai.
Estija: kyla nepasitenkinimas ir nuovargis
Estijos mokesčių ir muitų valdybos generalinio direktoriaus pavaduotoja muitinės reikalams Ursula Riimaa LRT.lt tvirtina, kad šalies muitinės pareigūnai į savo darbą žiūri itin budriai, užtikrindami, jog sankcijos nebūtų apeinamos nukreipiant prekybą per kitas šalis. Vis dėlto ji pripažįsta – darbuotojų motyvacija dėl nuovargio iš dalies krenta.
„Estijos mokesčių ir muitinės pareigūnai tarp vežėjų žinomi kaip vieni griežčiausių. Jie savo pareigas atlieka visiškai atsakingai.
Dvejus metus trukęs labai didelis spaudimas ir perkrovimas kelia nepasitenkinimą bei nuovargį
– U. Riimaa
Tačiau, panašiai kaip ir jų kolegoms Latvijoje ir Lietuvoje, yra požymių, kad dvejus metus trukęs labai didelis spaudimas ir perkrovimas kelia nepasitenkinimą bei nuovargį. Be to, muitinės pareigūnų motyvacijai įtakos turi ir tai, kad sankcionuotos prekės vis tiek vienaip ar kitaip patenka į Rusiją“, – LRT.lt komentuoja U. Riimaa.
Ji pabrėžia – itin svarbu, kad palei visą ES išorės sieną nebūtų silpnų grandžių: „Todėl Baltijos šalių ministrai pirmininkai gruodžio mėnesį patvirtino muitinių bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo užtikrinama, kad prekybos sankcijos bent jau Baltijos šalyse būtų taikomos vienodai. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir visos ES požiūriu.“
Muitinė teigia, kad straipsnyje aprašytos senos problemos, situacija per pusmetį pasikeitė
„Politico“ kalbinti Lietuvos ir Latvijos pareigūnai taip pat teigė, kad dėl išaugusių srautų, žmogiškųjų išteklių, finansavimo ir informacijos stygiaus situacija pasienyje yra sudėtinga, o dėl pasitaikančių spragų sankcionuotos prekės ir toliau pasiekia Rusiją.
Apie menką finansavimą pasisakė Muitinės departamento Veiklos priežiūros ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus patarėjas Darius Binkys. „Mes visi esame labai pavargę. Visi dirbame viršvalandžius“, – leidiniui sakė jis.
Jo kolega Rolandas Jurgaitis pastebėjo, kad ištekliai riboti, net nėra galimybės naudotis mokamomis platformomis, kuriose pateikiama informacija apie tikruosius vienos ar kitos įmonės savininkus, akcininkus.
Visgi komentare LRT.lt Muitinės departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė piešė kiek kitokį vaizdą. „Lietuvos muitinė pastebi, kad situacija dėl sankcijų įgyvendinimo yra dinamiška ir nuolat kintanti. Todėl ir straipsnyje beveik prieš pusmetį aprašyti dalykai ir vertinimai iš šio laiko pozicijos jau yra pasikeitę“, – teigė ji.
Pasak jos, dėl ES patvirtintų naujų sankcijų paketų Rusijai ir Baltarusijai, Lietuvos muitinė toliau skiria padidintą dėmesį ir kontrolę krovinių patikrai. Jos teigimu, krovinių srautai per Lietuvos valstybinę sieną į šias šalis pastaruoju metu smarkiai sumažėjo.
„Tikėtina, kad vežėjai renkasi kitus kelius, jeigu norima apeiti tarptautines sankcijas“, – nurodė I. Frolova-Milašienė, pridūrusi, kad mažėjant krovinių srautams pakanka ir darbuotojų, ir kitų resursų. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dar du pasienio punktus su Baltarusija ruošiamasi uždaryti.
LRT.lt primena, kad nuo kovo bus uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktai, taigi pasienyje su Baltarusija liks tik Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktai.
Pasak muitinės atstovės, kyšininkavimo ar piktnaudžiavimo tarnyba atvejų padažnėjimo Lietuvos muitinėje pastaruoju metu nefiksuojama.
LRT.lt komentaro kreipėsi ir į Latvijos muitinę, tikimasi papildyti.
Ekspertas: nuolat ieškoma naujų sankcijų apėjimo kelių
Bendrovės „Amlyze“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas Mindaugas Petrauskas sutinka su leidinyje „Politico“ Baltijos šalims išsakyta kritika, tačiau atkreipė dėmesį, kad straipsnyje remtasi praėjusių metų pirmosios pusės duomenimis, tad situacija galėjo pasikeisti.
„Nuo 2022 metų pradžios, kai prasidėjo karas, matėsi, kad Europos Sąjunga po truputį įvedinėjo sankcijas, jos nebuvo griežtos, prekės judėdavo tranzitu per Rusiją, taip pat ir iš Lietuvos, [pavyzdžiui] per Klaipėdos uostą, geležinkeliais. Jos turėdavo judėti kažkur toliau už Rusiją, į kitas šalis, bet būdavo iškraunamos Rusijoje ir niekas negalėjo sukontroliuoti“, – sakė jis.
Vėliau, paaiškino, sugriežtinus sankcijas įvairias prekes uždrausta vežti į Rusiją, tad rastas kitoks apėjimo būdas – kroviniai vežami į centrinės Azijos šalis, kurios tapo savotiška tarpine stotele: „Uzbekija, Kirgizija, Tadžikija, Kazachstanas netaiko sankcijų Rusijai, toliau būdavo kitas žingsnis – nuvažiuodavo tos pačios jau iškrautos prekės į Rusiją. Statistika labai puikiai rodydavo, kad tiek, kiek mažėjo prekių eksportas į Rusiją iš Europos Sąjungos valstybių, taip pat Lietuvos, tiek padidėjo, o gal net žymiai daugiau, į Azijos valstybes. Visi apie tai pradėjo kalbėti 2023 metų viduryje.“
Anot pašnekovo, Lietuva ėmėsi papildomų priemonių – patvirtino prekių, kurios negali būti eksportuojamos per šalies sieną, sąrašą bei įvedė reikalavimą eksportuotojams užpildyti deklaraciją, patvirtinančią, kad prekės nebus gabenamos į Rusiją. Tai, nors paremta savanoriškumo principu, galėjo pagerinti padėtį pasienyje.
Vis dėlto, pabrėžė M. Petrauskas, nuolat ieškoma naujų sankcijų apėjimo kelių, tad jeigu Lietuvoje padėtis gerėja, gali būti, kad tokie vežėjai dažniau renkasi kitas šalis – Latviją, Lenkiją, Čekiją ir panašiai.
D. Gaižauskas: skylė yra ir pakankamai didelė
Paklaustas apie kritiką dėl iš dalies „kiauro“ Baltijos šalių pasienio sankcijų įgyvendinimo atžvilgiu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, kalbėdamas su LRT.lt, sutiko, kad šis klausimas reikalauja didesnio dėmesio.
„Mes gauname signalų, kad ir vienokios, ir kitokios prekės galbūt patenka. Gauname informacijos, kad, pervežant tam tikras prekes, galimai dalyvauja ne tik kitų Europos valstybių įmonės, bet ir Lietuvos. Žinome, kad tam tikri krovininiai automobiliai, važiuojantys iš Moldovos per Lietuvą, kelia įtarimų“, – kalbėjo parlamentaras.
Anot D. Gaižausko, sankcijų įgyvendinimo klausimas artimiausiu metu turės būti keliamas ir Seimo NSGK.
„Turėtume susikviesti ne tik tam tikras įmones, bet ir tarnybas, ir šį klausimą panagrinėti iš esmės“, – pažymėjo jis.
D. Gaižauskas sakė manantis, kad minėtos problemos iš esmės atsiremia į, jo žodžiais, sausą teisinę bazę. „Kur niekas nepažeista, viskas teisėta ir t. t., bet ar tikrai...“ – svarstė parlamentaras.
„Matosi, kad skylė yra ir pakankamai didelė“, – pridūrė jis.
URM: būtina stiprinti pajėgumus
Raštu LRT.lt pateiktame komentare Užsienio reikalų ministerija (URM) sutiko, kad sankcijų paveiktos šalys agresorės – Rusija ir Baltarusija – ieško būdų, kaip ribojimus apeiti.
„Lietuva yra pasienio valstybė, mums tenka didžiausi prekių srautai, tarp kurių gali būti ir tų, kuriais siekiama apeiti ES ribojamąsias priemones. Plečiantis ES sektorinėms ribojamosioms priemonėms, sankcijų apėjimų schemos nuolat kinta, todėl svarba šiam klausimui didėja. Bet kuriuo atveju, Lietuvos institucijos aktyviai dirba, stebi prekybinius srautus. Kartu, atsakingų institucijų veiklos apimtis dėl sankcijų žymiai išaugo, todėl būtina stiprinti jų pajėgumus“, – dėstoma toliau.
Ministerija teigia dėl sankcijų apėjimo klausimų bendradarbiaujanti su Europos Komisija ir kitomis šalimis, teikianti siūlymus, kaip pašalinti spragas.
„Daug priemonių ES lygiu jau priimta – uždraustas karo lauko prekių tranzitas per Rusiją, kalbamasi su trečiosiomis šalimis, per kurias išaugo reeksportas į Rusiją. Lietuvos iniciatyva buvo pasirašyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų deklaracija dėl vieningo sankcijų įgyvendinimo – pagal ją Baltijos šalių muitinės susitarė dėl vienodų kontrolės priemonių taikymo pasienyje“, – nurodo URM.
LRT.lt primena, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Europos Sąjunga Rusijai pritaikė įvairaus pobūdžio sankcijas ir ribojimus. Įvesti eksporto draudimai numato, kad ES valstybės narės negali parduoti tam tikrų prekių Rusijai.
Ekonominės sankcijos taikomos pažangiosioms technologijoms, transporto įrangai, energetikos pramonės įrangai, aviacijos ir kosmoso pramonės prekėms, jūros navigacijos prekėms, įvairioms dvejopo naudojimo prekėms ir kitoms prekėms, kurios galėtų padidinti Rusijos pramonės pajėgumus.
