Augant gyventojų pajamoms, mažėjant palūkanoms ir nekylant nekilnojamo turto (NT) kainoms šių metų pabaigoje būstą turėtų įpirkti daugelis vidutines pajamas gaunančių gyventojų, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
„Prie labai tikėtino scenarijaus, kad ir toliau maždaug 8,5 proc. auga vidutinis darbo užmokestis ir nedidėja nekilnojamo turo kainos, šių metų pabaigoje būstas vėl bus įperkamas daugeliui vidutines pajamas gaunančių gyventojų“, – ketvirtadienį pristatydamas naujausią makroekonomikos apžvalgą sakė Nerijus Mačiulis.
„Augant gyventojų pajamoms, mažėjant palūkanų normoms, nedidėjant nekilnojamojo turto kainai, atsigaus būsto įperkamumas ir tai turėtų paskatinti didesnes gyventojų investicijas į būstą“, – kalbėjo ekonomistas.
„Swedbank“ prognozuoja, kad dabar žemiausias per pastarąjį dešimtmetį būsto įperkamumo indeksas šių metų pabaigoje turėtų padidėti iki 111 punktų (2023 metų pabaigoje Vilniuje jis siekė 86 punktus).
„Swedbank“ prognozuoja, kad atlyginimų augimas šiemet ir kitais metais turėtų siekti atitinkamai 8,5 ir 6,5 proc.
Neramumai Raudonojoje jūroje gali padidinti infliaciją, ECB neturėtų reaguoti
Neramumai Raudonojoje jūroje gali laikinai padidinti infliaciją euro zonoje, tačiau visų metų infliacijai tai įtakos neturės, sako N.Mačiulis. Pasak jo, kainų šuolis būtų tik laikinas, todėl centriniai bankai į tai neturėtų reaguoti.
Pasak „Swedbank“ analitiko, pastaruoju metu dėl sutrikusių laivų srauto į Sueco kanalą padidėjo transportavimo kaštai, konteinerio gabenimas iš Šanchajaus į Roterdamą per kelias savaites pabrango nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. dolerių, pailgėjo gabenimo trukmė, o tai per kelis mėnesius gali pavirsti į šiek tiek didesnę infliaciją.
„Per artimiausius kelis mėnesius tai galėtų padidinti infliaciją keliomis dešimtosiomis procentinio punkto, bet tai nėra pakankama priežastis nemažinti palūkanų normų. Tai iš pasiūlos ateinantis šokas, kur tokiai infliacijai ECB neturi jokios įtakos ir nėra poreikio dėl jos laikyti aukštas palūkanų normas“, – prognozių pristatyme ketvirtadienį sakė N. Mačiulis.
„Swebank“ ekonomistas mano, kad pagrindinė euro zonos problema jau kurį laiką nėra infliacija. Jo vertinimu, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) atidėlios palūkanų normų mažinimą, tai turės neigiamų ekonominių pasekmių ir nekilnojamojo turto (NT) rinkai, ir investicijoms, ir vartojimui.
„ECB vis dar sutelkęs dėmesį į infliaciją, kuri šiuo metu mažesnė nei 3 proc., bet mes žiūrime pastarųjų trijų mėnesių kainų pokyčius, infliacijos impulso nėra. Dėl to labai tikėtina, kad per artimiausius kelis mėnesius infliacija priartės prie 2 procentų“, – sakė N. Mačiulis.
„Kitos problemos euro zonoje yra daug akivaizdesnės, tai yra sumažėjęs konkurencingumas, palyginti su galimybe konkuruoti su kitais pasaulio regionais, kurie turi pigesnius energijos šaltinius, per aukštos palūkanų normos, kurios labai prislopinusios būsto rinką ir apskritai penkerius metus neauganti euro zonos pramonė ir visa ekonomika“, – sakė jis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė infliacija euro zonoje 2024 metais nukris iki 1,9 proc. – pasak N. Mačiulio, tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai tam palankūs.
„Paties ECB tyrimai rodo, jog maždaug pusė infliacijos praėjusių dvejų metų buvo dėl pelno maržų padidėjimo, jos esant prie silpnos paklausos turėtų sumažėti ir sukuria defliacines tendencijas. Visos išorinės tendencijos taip pat išlieka palankios, daugelio žaliavų kainos nukrito į dvejų-trejų metų žemiausią lygį“, – teigė N. Mačiulis.
Anot jo, nepaisant išpuolių Raudonojoje jūroje, per kurią keliauja nemažai gamtinių dujų iš Kataro į Europą, gamtinių dujų kainos yra nukritusios į žemiausią lygį nuo 2022-ųjų pradžios. Tai, pasak jo, rodo, kad gamtinių dujų pasiūla yra pakankama.
„Net ir ateities sandorius žiūrint, (...) tai nėra infliacinis veiksnys, priešingai, yra erdvės kainų sumažėjimui. Taip pat ir su nafta, jos kaina nepaisant visų geopolitinių įtampų, konfliktų Vidurio Rytuose, išlieka žemiau 80 dolerių už barelį, ateities sandoriai rodo tolesnį jos mažėjimą“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, vertinant tai, kad euro zona jau ilgą laiką yra stagnacijoje, o kai kurios valstybės – recesijoje, infliacinių veiksnių bankas neįžvelgia ir mano, kad ECB jau turėtų mažinti palūkanų normas. Bankas nekeičia prognozių ir mano, kad ECB balandį sumažins palūkanų normas.
„Jau turėjo jas sumažinti praėjusių metų pabaigoje, bet turi labai mažą toleranciją bet kokiai infliacijai ir ignoruoja visą kitą, dėl to palūkanos išlieka aukščiausiame lygyje per pastaruosius 20 metų“, – sakė N. Mačiulis.
Bankas tikisi, kad iki metų pabaigos ECB palūkanų normas sumažins 1,5 proc. punkto, o 2025 metų viduryje jos turėtų sumažėti nuo dabartinių 4 proc. iki 1,5 procento.
„Tai būtų neutrali pinigų politika, nei skatinanti ekonomikos augimą, nei per daug slopinanti. Dabartinės palūkanų normos paklausą slopina labai ženkliai“, – teigė ekonomistas.
Pasak jo, euro zonoje stebimos gerėjančios ekonomikos perspektyvos, tačiau išlieka didelės rizikos, viena jų – geopolitinė, kai sukrėtimai gali paveikti ir tiekimo grandines, ir energijos kainas, ir gyventojų bei verslo lūkesčius. Kita rizika – ekonominės politikos klaidos, jei ECB atidėlios palūkanų normų mažinimą.
