Verslas

2018.06.24 23:32

Klaipėdos uostas bus plečiamas pagal Europos pavyzdžius – statant išorinį uostą

Krovinių gabenimo jūra rinkoje sparčiai daugėjant didelių laivų, plečiasi Europos uostai – statomi išoriniai giliavandeniai. Siekiant pritraukti kuo daugiau krovinių, tokį uostą statyti planuojama ir Klaipėdoje. O finansavimo ir statybų patirtimi klaipėdiškiai, kartu su LRT TELEVIZIJOS laidos „Panorama“ žurnalistais, domėjosi apsilankę Prancūzijos Kalė ir Havro uostuose.

Per metus Prancūzijos Kalė uoste Ro-Ro keltais pergabenama 10 mln. keleivių ir daugiau kaip 1 mln. vilkikų. Srautai augo, tačiau panašiai, kaip ir Klaipėdos, Kalė uostas įspraustas tarp miesto ir pramoninės zonos, neturėjo kur plėstis. Be to, prie krantinių galėjo švartuotis ne didesni kaip 210 m ilgio laivai. Todėl buvo priimtas sprendimas statyti giliavandenį uostą. Pasirengimas truko 11 metų, statybos pradėtos prieš 3.

„Projektas leis išplėsti teritorijas. Be to, galėsime priimti didesnius, iki 240 m ilgio laivus. Kadangi laivybos kompanijos stato didesnius laivus, juos priimdamas uostas laimės, sumažindamas sąnaudas“, – pasakojo Kalė uosto generalinis direktorius Laurentas Devulder.

Kalė išorinio uosto statybų vertė – 860 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų investuoja koncesininkas, kuris pasirinktas 50 metų. Panašų modelį, statant išorinį uostą, pasirinko ir kitas Prancūzijos – Havro uostas.

Statant Klaipėdos išorinį uostą taip pat galimas koncesininkas. Tačiau čia jis svarbus siekiant pritraukti krovinių turėtojus. Išorinį uostą planuojama statyti ties Melnrage.

Plačiau apie tai – Marijos Gabrienės reportaže.