Savarankiškai dirbantys tėvai dažniausiai gali pretenduoti į vaiko auginimo išmokas, tačiau to nepadaro dėl nežinojimo ir įsitikinimo, kad jiems niekas nepriklauso.
Pavyzdžiui moteris, dirbanti pagal individualią veiklą, dažnu atveju net neina į vadinamąjį „dekretą“, nes galvoja, kad jai niekas nepriklauso ir dirba iki paskutinės nėštumo dienos, o po gimdymo stengiasi kaip įmanoma greičiau grįžti į darbą, nes negali likti be pajamų.
Užsiimantys individualia veikla pagal verslo liudijimą negali pretenduoti į visas vaiko išmokas. Tokie tėvai negauna vaiko auginimo atostogų ir nėštumo bei gimdymo atostogų išmokų. Jie gali pretenduoti į vienkartinę išmoką nėščiai moteriai ir jiems, kaip ir visiems kitiems, mokama vienkartinė išmoka gimusiam asmeniui bei vaiko pinigai iki 18 metų. Šios išmokos nepriklauso nei nuo tėvų darbo stažo, nei nuo pasirinktos veiklos. Išmokos, kurias moka „Sodra“, dirbantiems pagal individualios veiklos verslo liudijimą nepriklauso.
Visiems kitiems Lietuvos piliečiams, kurie yra apdrausti pagal socialinės apsaugos bei motinystės įstatymą, šios išmokos suteikiamos. Turintys verslo liudijimą moka už valstybinį socialinį draudimą (VSD) ir privalomąjį socialinį draudimą (PSD), tačiau pagal kitokius tarifus, todėl į jų mokamus mokesčius ši socialinė garantija neįtraukta. Dirbantiems pagal darbo sutartį, nuo pasirinkto apskaitos būdo ir įmokų dydžio priklauso socialinės garantijos. Dirbant savarankiškai garantijos skaičiuojamos ne pagal laikotarpį, kurį veikla yra vykdoma, o pagal tai, nuo kokios sumos mokami mokesčiai „Sodrai“.
Tarkime, jeigu per metus sumokami mokesčiai nuo 12 minimalių algų, skaičiuojamas vienerių metų stažas, o mokesčių vidurkis yra toks, koks šiuo metu nustatytas Lietuvoje pagal minimalią algą.
Kadangi sumokami mokesčiai skaičiuojami per mokestinių metų laikotarpį, galima vesti mėnesio vidurkį išdalinat gautas pajamas. Tarkime, savarankiškai dirbanti gėlių pardavėja, kuri kai kuriais mėnesiais uždirba daugiau, kai kuriais – mažiau, pildydama deklaraciją nepagalvoja, kad sezoniškas pajamų išskaidymas gali sukurti didesnę vertę, užpildo bendrą metinę deklaraciją. Ji nežino, kad gautų pajamų fiksavimas pagal faktą teigiamai gali paveikti išmokas. Žinodami faktą, kad mokesčiai skaičiuojami nuo minimalių algų kiekio, galime atlikti avansinius mokėjimus. Tačiau tai būtinai turi atsispindėti ir apskaitoje.
Kuomet kalbame apie asmenis, užsiimančius individualia veikla pagal pažymą, pretenduojantiems į išmokas, galioja tas pats įstatymas, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Pasirinkti vaiko auginimo atostogas galima iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai. Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis trunka 126 dienas, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Nors laikotarpiai – identiški, išmokų dydžiai skaičiuojami pagal pateiktą deklaraciją arba kasmėnesinius SAV pranešimus, teikiamus „Sodrai“.
Išmokos skaičiuojamas pagal pastarųjų 12 mėnesių pajamas be paskutinio mėnesio iki teisės gauti išmoką. Tarkime, jeigu motinystės atostogos prasideda kovo 15 dieną, į vidurkio skaičiavimą neįtraukiamos vasario ir kovo mėnesių pajamos. Vidurkis tokiu atveju bus skaičiuojamas nuo praėjusių metų kovo 1 d. iki einamųjų metų sausio 31 d.
Mokamos sumos skaičiuojamos pagal draudžiamųjų pajamų vidurkį. Nėštumo ir gimdymo laikotarpiu mokama 77,58 proc. pajamų išmoka. Vaiko gimimo atostogoms mokamų išmokų suma priklauso nuo tėvų pasirinkto laikotarpio. Jeigu pasirenkama 18 mėnesių trukmė, neperleidžiamų 2 mėnesių laikotarpiu, kurį turi kiekvienas iš tėvų, gaunama 78 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio vidurkio (dirbant savarankiškai – tai pajamos, nuo kurių „Sodrai“ mokame mokesčius), o likusiu laikotarpiu – pagal pasirinktą terminą. Jeigu pasirenkama iki 18 mėnesių, bus mokama 60 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, o jei pasirenkama 2 metų laikotarpį, pirmaisiais mokama po 45 proc., antraisiais – po 30 proc.
Svarbu paminėti, kad šiuo laikotarpiu, po išmokų užfiksavimo, pajamas iš individualios veiklos tėvai gali gauti toliau ir tai nebeturi jokios įtakos išmokoms. Tuo savarankiškai dirbančiųjų išmokos skiriasi nuo dirbančių pagal darbo sutartį. Pastarieji neturi galimybės gauti tas pačias pajamas nesikeičiant „Sodros“ išmokų dydžiui. Dirbantys pagal darbo sutartį tuo laikotarpiu turi pasitraukti iš darbo rinkos, praranda savo įgūdžius, neretu atveju ir klientus. Pagal dabartinius įstatymus, vaiko susilaukę tėvai, dirbantys pagal darbo sutartį, gali šiek tiek dirbti, tik ne pilnu etatu ir turi atidžiai viską skaičiuoti, kad dėl darbo užmokesčio nesumažėtų valstybinės išmokos.
Didžiausia bėda šiuo klausimu mūsų valstybėje – tėvų nežinojimas, kad jiems priklauso „Sodros“ išmokos. Pasigendu valstybės indėlio ir komunikacijos, tikslingai orientuotos į savarankiškai dirbančius tėvus. Nors visa reikiama informacija pateikiama valstybinių įstaigų svetainėse, dažnai ten rašoma eiliniam gyventojui nesuprantamais terminais. Negana to, būsimi tėvai, nežinantys, kad jiems apskritai priklauso išmokos, net neieško informacijos, nes nemato prasmės.
Vis dar vyrauja įsisenėjęs požiūris, kad dirbantiems savarankiškai nepriklauso jokios „Sodros“ motinystės išmokos. Tokia klaidinga informacija plinta ir užkerta kelią tėvams gauti jiems priklausančią paramą.
Būtų itin naudinga pradėti tėvų edukavimą dar nuo pirmojo nėštumo priežiūros apsilankymo pas gydytoją. Medicinos įstaigose galėtų būti platinami lankstinukai su informacija. Valstybės darbuotojai galėtų rengti seminarus besilaukiančioms šeimoms apie tai, kokios išmokos priklauso dirbantiems savarankiškai ir pagal darbo sutartį. Pastaruoju metu „Sodra“ pradėjo aiškiau komunikuoti ir „žmonių kalba“ aiškinti įstatymus bei galimybes gyventojams, kurie nesupranta teisinių ar įstatymuose minimų terminų. Viliuosi, kad ši praktika išliks ir dar labiau plėsis, kad visi žinotume, kokias galimybes turime. Galbūt ilgainiui tai suteiks teigiamos naudos ir mūsų šalies demografijai.
