Vilniečius pasiekė pirmosios sąskaitos už spalio mėnesio šildymą. Kai kurie sostinės gyventojai dalijasi, kad jos kiek didesnės nei pernai. Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) aiškina, kad įtakos sąskaitoms turėjo šaltas spalis.
Tikėjosi mažesnių sąskaitų
Sostinėje, Justiniškių mikrorajone, 2006 metų statybos, 86 kv. metrų bute gyvenantis vilnietis Povilas už spalio šildymą ir karštą vandenį turės susimokėti beveik 50 eurų, kaip ir pernai.
„Pernai buvo 46 eurai, šiemet – 47,5 euro. Keista, tikėjausi mažiau. Nebuvo šalta, o ir šildymo kainos kritusios“, – stebėjosi jis.
Atsiųsta sąskaita nemaloniai nustebinta liko ir vilnietė Eglė. 1991 metų statybos, 51 kv. metrų bute gyvenanti mergina pernai už spalį mokėjo 49 eurus, šiemet turės susimokėti 58.
„Nustebino, bet, deja, mazuto laikai baigėsi“, – sako vilnietė.
Vilniuje, Šnipiškių mikrorajone, 1967 metų statybos, 51 kv. metrų statybos name gyvenanti vilnietė Marija antrina, kad už šių metų spalį taip pat mokės 10 eurų daugiau.
„Pernai buvo 47 eurai, šiemet – 57 eurai“, – pažymėjo moteris.
VŠT: šaltesnis spalis lėmė 26 proc. išaugusį šilumos suvartojimą
Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., VŠT aiškinimu, įtakos sąskaitų dydžiui turėjo 4 laipsniais šaltesnė antroji spalio mėnesio pusė.
Už 50 kv. metrų buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurus, sename – 47 eurus.
Anot VŠT, spalio mėnesį sostinėje šilumos kilovatvalandės kaina siekė 8,02 ct be PVM. Pernai šiluma vilniečiams tuo pačiu laikotarpiu kainavo 8,9 ct/kWh be PVM, tačiau šilumos gamyboje buvo naudojamas mažasieris mazutas.
Nukritus gamtinių dujų kainai, šiemet jos, priklausomai nuo šilumos poreikio, prognozuojama, turėtų sudaryti apie 22 proc. kuro struktūros.
Anot VŠT, sąskaitų už šildymą dydį lemia keli veiksniai: šilumos kaina, lauko oro temperatūra, suvartojamas šilumos kiekis, energetinis šildomo pastato efektyvumas.
„Lyginant paskutinių dviejų spalio savaičių lauko oro temperatūros vidurkį, matome, kad šiemet buvo net 4 laipsniais šalčiau. Nepaisant vienos dienos skirtumo, bendras šilumos suvartojimas šį spalį išaugo beveik trečdaliu. Taigi vėsesni orai, anksčiau prasidėjęs šildymo sezonas ir lėmė didesnį šilumos suvartojimą, kuris atsispindi klientų sąskaitose“, – nurodė VŠT atstovas Laurynas Jakubauskas.
Atsižvelgiant į suvartotos šilumos kiekį, sąskaitos daugiabučiuose gali skirtis 40 ar daugiau procentų: už 50 kv. m. ploto buto šildymą energetiškai efektyviame, naujos statybos daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia 17 eurų, renovuotame daugiabutyje – 29 eurus, senos statybos ir energetiškai neefektyviame – 47 eurus.
Sąskaitos skirtumus lemia pastatų energetinis efektyvumas, darantis tiesioginę įtaką šilumos suvartojimui. Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai.
„Kasmet, nepriklausomai nuo šilumos kainos dydžio, matome tendenciją, jog senų ir kiaurų namų gyventojams būsto šildymo išlaidoms tenka skirti daugiau finansų. Taip yra todėl, kad per pralaidžias namo sienas dalis šilumos patenka į lauką, taigi butui prišildyti reikia daugiau šilumos, vadinasi, išauga šilumos suvartojimas. Pastarasis yra labai svarbus veiksnys, lemiantis sąskaitų dydį. Sandarių daugiabučių gyventojams butuose komfortiškai temperatūrai palaikyti užtenka mažiau šilumos, todėl tas atsispindi sąskaitose“, – pasakoja L. Jakubauskas.
Norintiems sutaupyti, bendrovė rekomenduoja imtis veiksmų: sandarinti langus, duris, tarp sienos ir radiatoriaus priklijuoti šilumą atspindintį ekraną, pasidomėti šilumos punkto būkle, su kaimynais aptarti daugiabučio namo renovacijos galimybę.
Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių gali kreiptis kompensacijos už centralizuotai šildomo būsto išlaidas. Nustačius teisę į kompensaciją, bendrovė pagal teisės aktuose numatytą tvarką apskaičiuos jos dydį ir pritaikys sąskaitoje.
