Verslas

2018.05.10 18:02

Robotai atims darbą tik iš nenusiteikusių mokytis darbininkų

Robotizacija Lietuvoje skinasi kelią į priekį. Šiuo metu ji aktyviausia pramonės sektoriuje, bet planuojama, kad artimiausiu metu jį pralenks paslaugų sritis. Ekspertai sako – baimintis, kad robotai atims darbo vietas, nevertėtų, nes žmonių vis tiek reikės. Tačiau įspėja, kad darbas keisis, žmonėms reikės nuolat mokytis ir tobulėti.

Automatizuotas terminalas Kaune per valandą gali išrūšiuoti apie 7 tūkst. siuntų. Jis pakeitė 8 darbuotojus, kuriems atlikti tą patį darbą reikėjo bene dvigubai daugiau laiko. Įmonė sako su žmonėmis neatsisveikinusi – esą juos perkvalifikavo ir pasiūlė kitas darbo vietas, atsiradusias robotizavus siuntų paskirstymą.

„Artėja laikas, kai mes čia, Vilniuje, turėsim ieškoti sprendimų, kaip apdoroti augantį siuntų kiekį, tai manau, kad vienas iš variantų bus svarstomas – automatizuota linija Vilniuje taip pat“, – pasakojo UAB „DPD Lietuva“ vadovas Robertas Vilkaitis.

Kuriamas roboto slaugės prototipas ateityje turėtų pakeisti kvalifikacijos nereikalaujančius rutininius slaugytojų darbus – po palatas išvežioti vaistus, maistą, palydėti pacientus į kai kurias procedūras.

„Kauno klinikose tuneliais veža visokius skalbinius slaugės, sanitarės, sanitarai. 300 kg sveria tie karučiai, ir juos stumia. Ten vietomis ir įkalnės, nėra visiškai lygu, ir juos stumia žmonės, tai aš sakyčiau – ne žmogaus vertas darbas, ir kad tos kvalifikacijos kažkokios medicininės reikia, kad tokius dalykus padaryt“, – kalbėjo UAB „Rubedo sistemos“ vadovas Dainius Karkauskas.

Planuojama, kad pirmieji tokie robotai ligoninėse galėtų pardėti dirbti maždaug po metų–dvejų.

Kol kas Lietuvoje labiausiai robotizuotas pramonės sektorius. Tačiau ekspertai prognozuoja, kad jį greitu metu turėtų pasivyti paslaugų sektorius.

„Palyginkime su skambučių centu, į kurį paskambinate [...] – jums greitai atsako į kažkokį klausimą, tokios sistemos automatizavimas yra daug paprastesnis.  Visi bijo, kad pramonę greičiau automatizuosime, bet ta pramonė lėtai ir stabiliai bus automatizuojama daug metų, o kituose sektoriuose technologijų diegimas bus gerokai greitesnis“, – pasakojo Lietuvos robotikos asociacijos valdybos narys Justinas Katkus.

Lietuvoje vidutiniškai 10 tūkst. darbuotojų šiuo metu tenka apie 10 robotų. Europos vidurkis – 10 kartų didesnis – 100 robotų. Labiausiai regione automatizuota Vokietija. Čia tam pačiam kiekiui darbuotojų tenka 300 robotų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvos darbuotojams egzistuoja vidutiniškai beveik 60 proc. grėsmė, kad jų darbo vieta gali būti automatizuota. Tačiau ekspertai tokią riziką vertina skeptiškai, nes pats robotizavimas esą nereiškia, kad žmogus neteks darbo, paprasčiausiai jis keisis.

„Nesinori pasiduoti panikai. Sakoma, kad darbo vietas atims robotai. Mes istoriškai matėm, kai žmonės griovė fabrikus, ardė technologines linijas, ir nuo to darbo vietų nesumažėjo. Vienareikšmiškai su tuo negalima nesutikti – darbo vietų profilis tikrai pasikeis. Pasikeis tai, ką veikia žmonės, ir dabar jau keičiasi, tai akivaizdu. Pavojų įžvelgčiau tik toms pozicijoms ar tiems žmonėms, kurie visiškai nenusiteikę mokytis“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Inobazės vadovas Ugnius Savickas.

Ekspertai taip pat pastebi, kad Lietuvoje mažėjant gyventojų, robotai gali ir tiesiog kompensuoti jų trūkumą rinkoje, o ne atimti darbo vietas. Prognozuojama, kad reali robotizacijos įtaka bus pastebima po 3–5 metų.