Prasidėjus šaltajam sezonui, dalis gyventojų gali gauti kompensaciją už šildymą. LRT.lt primena svarbiausią informaciją, ką reikia žinoti, siekiant gauti šią kompensaciją.
Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. Lietuvoje pateikti 107 932 prašymai gauti kompensaciją už šildymą.
Šiais metais savivaldybės, nagrinėdamos šildymo kompensacijų prašymus, ir vėl vertina gyventojų turtą.
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) čia.
Ar gyventojas gaus šildymo kompensaciją, lemia jo ir asmenų, jeigu gyvenama kartu, pajamos. Kaip teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (VRP).
Šiemet 2 valstybės remiamų pajamų dydis siekia 314 eurų kiekvienam šeimos nariui, vienam gyvenančiam asmeniui skaičiuojami 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai – 471 euras.
„Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų į rankas per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 eurų, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 471 euras“, – detalizavo SADM.
Visgi būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra ir pan.
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pavyzdžiui, malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas, tačiau yra ir išimčių.
„Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi miško ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria“, – teigė SADM.
Atkreiptinas dėmesys, jog, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
„Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.“, – teigė SADM.
Ministerija skaičiuoja, kad jei vienas gyvenantis senjoras gauna 575 eurų senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą, jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 10,4 euro už būsto šildymą. Anot SADM, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 m2) jam bus kompensuojamos 100 proc.
Dviejų senjorų šeima, kuri iš viso gauna 1 150 eurų senatvės pensijos turintiems būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 52,2 euro.
Jeigu prašymą kompensuoti šildymo išlaidas pateikia keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1 266,4 euro į rankas (2 minimalius mėnesinius atlyginimus), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 m2) nemokėtų nieko – būsto šildymo išlaidos kompensuojamos 100 proc.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2253,4 euro į rankas (2 vidutinius darbo užmokesčius), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 43,41 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 m2) bus kompensuojamos 100 proc.
Preliminarią šildymo kompensacijos skaičiuoklę galite rasti čia.
