Lietuvos elektros tinklo saugumas nebepriklauso tik nuo Rusijos. Lietuvoje pradėjo veikti keturi energijos baterijų parkai, kurie sutrikus tiekimui palaikys jį iki valandos. Jie reikalingi ir numatomai elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarais po pusantrų metų. Be to, pasak energetikos ministro, baterijose bus saugoma pigesnė elektra ir panaudojama, kai ji pabrangs.
Lietuvos elektros tinklo stabilumas jau nepriklauso tik nuo Rusijos. Daugiau nei 300 baterijų Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje užtikrins, kad atsitikus nelaimei, elektros tiekiamas nenutrūktų.
„Jos įsijungimas yra per vieną sekundę, tai praktiškai spragtelėjimas ir sistemas pradeda veikti“, – sako „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Elektros iš baterijų užtektų valandai. Per 15 minučių pasileidžia Kruonio hidroelektrinė, o per keturias valandas paleidžiamas Elektrėnuose esantis dujų blokas.
„Ir tada gali veikti tiek, kiek reikia, kol iš izoliuoto režimo grįšime vėl į prisijungimą prie sistemos“, – nurodo R. Štilinis.
Vienos tokios baterijos šeimos ūkiui užtektų daugiau nei septyniems mėnesiams. Baterijas ketinama naudoti ne tik saugumui užtikrinti, bet ir pigesnei elektrai kaupti.
„Į bateriją elektra pakraunama, kada yra pigiau, panaudojama, kada yra brangiau. Tam tikra dalis ir pelnas iš šitos operacijos skirtas tinklo nuostoliams kompensuoti, kas mažina kainą visiems vartotojams“, – aiškina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Be to baterijos padės subalansuoti sistemą, kai dalis elektros gaunama iš saulės ir vėjo. Jų kaina – per 100 milijonų eurų, didžioji dalis lėšų – europinės.
„Projektas stiprina Lietuvos energetikos saugumą, kai akivaizdžiai matome, kad energetika naudojama kaip hibridinis ginklas prieš visą Europą“, – pabrėžia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
200 megavatų baterijų parkai – galingiausi Europoje, o latviai ir estai juos tik planuoja. Tokios baterijos reikalingos ir sinchronizacijai su Vakarais. Ministras sako, kad viskas pagal planą – kitų metų vasarą Rusijai Baltijos valstybės praneš, kad nutraukia BRELL sutartį, o 2025-ųjų pradžioje, anot D. Kreivio, kad „mes išeinam į nepriklausomo veikimo bandymą ir po bandymo mes nebegrįžtam“.
Lietuva norėjo atsijungti jau kitąmet, tačiau latviai ir estai sakė esantys tam nepasirengę.
„Aiškiai suprantame, kad tai, kas yra už rytinės sienos, yra mūsų bendras priešas, o išlaikyti Baltijos šalių vienybę dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra esminis prioritetas“, – akcentuoja ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Ji tikina, kad bent jau kol kas signalų, kad sinchronizacija bus nukelta, – nėra.
