Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nuo kitų metų siūlo vidutiniškai 66 eurais didinti vidutinę senatvės pensiją ir 70 eurų didinti vidutinę senatvės pensiją su būtinuoju stažu.
Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytas kitų metų pensijų ir kitų išmokų indeksavimas.
„Kilimas turėtų ženkliai pralenkti laukiamą infliaciją. Tikimės, kad šis pensijų augimas pensininkams tikrai pasijus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
2024 m. pensijas planuojama indeksuoti didinant bazinę pensiją ir apskaitos vieneto vertę, kuri lemia individualios pensijos dalies dydį.
Bendroji pensijos dalis yra universali ir užtikrina bazines pajamas visiems gavėjams, o individualioji dalis, atspindinti asmens sumokėtas įmokas, įgyja didesnę reikšmę, stiprinamas įmokų ir išmokų ryšys.
„Jeigu 2023 metais vidutinė senatvė pensija siekė 539 eurus, 2024 metais ši pensijos rūšis turėtų paaugti vidutiniškai apie 66 eurus ir pasiekti 605 eurus.
Jeigu kalbėtume apie žmones, kurie yra sukaupę reikiamą stažą, vidutiniškai senatvės pensija su būtinuoju stažu nuo 574 eurų turėtų pasiekti 644 eurus ir paaugti 70 eurų“, – nurodė M. Navickienė.
Ministerijos skaičiavimu, nuo 2020 metų vidutinė senatvės pensija iš viso padidėjo 229 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 244 eurais.
Šiuo metu šalyje yra 616 tūkst. senatvės pensijų gavėjų.
Ministerija jau seniau skelbė, jog siekiama nuosekliai eiti prie tikslo stiprinti įmokų ir išmokų ryšį. Iki 2030 metų tikimasi pereiti nuo dabartinio santykio 60/40 iki 50/50, t. y. kad individualioji pensijos dalis įgytų vis daugiau svorio.
Kitaip tariant, jeigu žmogus dirbdamas moka didesnes įmokas, ateityje jis gali tikėtis didesnės pensijos individualiosios dalies. O bendrosios pensijos dalies paskirtis – išlaikyti socialinį teisingumą.
„Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet sudarys beveik 46 proc. darbo užmokesčio į rankas, o vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą – beveik 49 proc. gaunamo darbo užmokesčio į rankas“, – skaičiuoja M. Navickienė.
2024 m. sausio 1 d. valstybinių pensijų indeksavimas sieks 5,95 proc.
Nuo 2024 metų liepos 1 d. taip pat numatoma Valstybinių pensijų reforma. Tremtiniams, politiniams kaliniams pensijos vidutiniškai didės 72 eurais. Bus nustatomos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų grindys – 350 eurų.
10 eurų didesni vaiko pinigai
Augs ir baziniai socialinių išmokų dydžiai – bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, valstybės remiamų pajamų dydis, – dėl ko didės vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos.
Bazinė socialinė išmoka nuo 2024 metų turėtų siekti 55 eurus vietoje dabar esančių 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoje 182 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoje 147 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis pasiektų 176 eurus vietoje dabar esančių 157 eurų.
Vaiko pinigai 2024 metais didėtų nuo 85,75 euro iki 96,25 euro, t.y. ūgtelti 10,5 euro. Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m. didėtų nuo 539 eurų iki 605 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir našlių pensija 2024 metais turėtų siekti 38,23 euro. Šiuo metu vienišo asmens išmoka siekia 34,89 euro.
Šiems siūlymams dar turės pritarti Seimas.
LRT.lt primena, kad 2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.
Nuo 2023 m. sausio šalpos pensijų bazė padidėjo nuo 173 eurų iki 184 eurų. Vienišo asmens išmokos dydis siekia beveik 35 eurus. Teisę į vienišo asmens išmoką turi vieniši asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.
