Verslas

2018.03.20 15:55

Lietuva blokavo ES išvadas dėl žemės ūkio ateities

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai neišgirdo Lietuvos ir dar 4 šalių reikalavimo po dvejų metų suvienodinti tiesiogines išmokas žemdirbiams. Tad Baltijos šalys kartu su Lenkija ir Slovakija nepalaikė ir blokavo ES ministrų išvadas dėl žemės ūkio ateities po 2020-ųjų, kai įsigalios naujasis ES septynerių metų biudžetas. 

Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius sako, kad nepaisant to, jog šįkart Vilnius liko neišgirstas, Baltijos šalys ir Lenkija pasiuntė aiškią žinią, kad žemdirbiai turėtų būti vertinami vienodai visoje Bendrijoje.

Lietuvos skaičiavimais, dabar Lietuvos ūkininkai gauna apie 2,5 karto mažiau nei, pavyzdžiui, graikai.

Prieš savaitę Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl Europos Sąjungos tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo. Tam priešinasi daugiausiai išmokų gaunančios šalys – Graikija, Italija, Nyderlandai.

Europos Komisija (EK) siūlo Baltijos šalims palaukti gegužės, kai EK sudėlios septynerių metų biudžetą ir tuomet bus daugiau aiškumo dėl išmokų dydžio. Tačiau dėl „Brexit“ ir mažėjančio bendrijos biudžeto abejojama, kad išmokos žemdirbiams didės.

„23 iš 28 šalių pritarė išvadoms. Suprantu problemas, ypač dėl išorinės konvergencijos. Tai suprantama, nes tikrai sunku susitarti dėl tiesioginių išmokų, jei nežinai, kas yra daugiametis biudžetas. Būtent jis numato, kokios galiausiai bus tiesioginės išmokos. Gegužę Komisija pristatys biudžetą ir bus aišku, kokios bus numatomos išlaidos visam sektoriui“, – teigia už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Philas Hoganas.