Kad nutikus nelaimei netektų iškratyti visos piniginės: kada atostogoms užsienyje pirkti kelionių draudimą, o kada užteks kreditinės?

Gyventojus sukrėtusi lietuvio Mindaugo istorija Indonezijoje parodė, kokios didelės gydymo išlaidos siekia stipriai susižalojus užsienyje, kai dėl Europos ir Azijos sveikatos draudimų skirtumų šis negaliojo. 

LRT.lt nagrinėja, koks draudimas yra reikalingas užsienyje, kada pakanka banko kreditinės, o kokiais atvejais užteks ir Europos sveikatos draudimo kortelės. Atkreiptinas dėmesys, kad yra ir veiklų, kurioms draudimas negalios.

Pataria pasitikslinti dėl atskirų niuansų

Kaip jau minėta, neseniai Lietuvą sukrėtė Balyje atostogavusio lietuvio istorija, kai ant vyro užkrito medis ir tautietis dėl patirtų sunkų sužalojimų buvo pristatytas į Indonezijos ligoninę.

Dėl Europos ir Azijos sveikatos draudimų skirtumų, draudimas vyrui Indonezijoje negaliojo, todėl visas gydymo išlaidas jo šeima turėjo dengti patys.

Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio aiškinimu, nors kreditinėse kortelėse būna susietas ir kelionių draudimas, pasitaiko su kelionės veiklomis susijusių niuansų.

„Jei žmogus turi chroninių ligų, jam reiktų pasitikslinti, kaip į tai reaguoja draudimas. Reikia atkreipti dėmesį ir tada, jei žmogus planuoja vykdyti labai specifinę veiklą: alpinizmą, leidimąsi į požeminius urvus.

Keliaujant į klasikinę kelionę, kreditinės kortelės draudimas yra toks pat arba dažniausiu atveju platesnis negu bazinis draudimas. Vis dėlto kelionių draudimas turi daug elementų, pradedant nuo sveikatos draudimo ir baigiant prarasto bagažo draudimu arba repatriacija“, – atkreipė dėmesį A. Romanovskis.

Taip pat svarbi ir draudimo suma, ypač keliaujant į atokesnes, brangias šalis, sako draudikų atstovas.

„Būna situacijų, kai žmonės nesusimąsto ir keliaudami, turėdami kreditinę kortelę apsidraudžia papildomu draudimu. Yra toks niuansas, kad tam tikra apimtimi tik per vieną draudimą gali reikalauti žalos atlyginimo. Negali už tą pačią žalą gauti dviejų atlygių“, – akcentavo pašnekovas.

Dalies įvykių nedraudžia

Draudimo bendrovės ERGO privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė komentavo, kad dėl draudimo sąlygų pirmiausia kalbasi su klientu ir išsiaiškina būsimos kelionės aplinkybes.

Tarp nedraudžiamųjų įvykių patenka tokie įvykiai, kuriuos lėmė kariniai veiksmai. Taip pat, jei asmuo tikslingai vyko į užsienį atlikti planinio gydymo ar grožio procedūrų.

A. Jusė

„Nuo to priklauso draudimo apsaugos. Kliento teiraujamės, į kokią šalį (-is) planuoja keliauti, kaip keliaus (lėktuvu, automobiliu, traukiniu, kt.), jei skris lėktuvu, ar skrydis tiesioginis, ar su persėdimu, kokia kelionės trukmė, kiek asmenų keliaus, kokia veikla užsiims kelionės metu, galbūt vyksta į sporto varžybas, gal į žygį kalnuose ar tiesiog ramiai poilsiauti gamtoje“, – dėstė pašnekovė.

Anot jos, įvertinus visą gautą informaciją, rekomenduoja aktualiausias draudimo apsaugos sąlygas konkrečiai kiekvieno kliento kelionei. Taip pat prieš kelionę siūloma susipažinti, kokie įvykiai yra nedraudžiamieji.

„Pavyzdžiui, tarp nedraudžiamųjų įvykių patenka tokie įvykiai, kuriuos lėmė kariniai veiksmai. Taip pat, jei asmuo tikslingai vyko į užsienį atlikti planinio gydymo ar atlikti grožio procedūrų, jei eismo įvykio metu apdraustasis vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų“, – vardijo A. Jusė.

Vadovės teigimu, šiuo metu draudimo apsaugos nesiūlo Rusijos ir Baltarusijos teritorijose. Į kitas valstybes apdraustieji gali vykti, tačiau visada rekomenduojame pasitikrinti LR užsienio reikalų ministerijos puslapyje, ar į konkrečią šalį vykti yra saugu.

„Sveikatos sutrikimo ar nelaimingo atsitikimo atveju su mūsų bendrove rekomenduojame susisiekti ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo nutikusio įvykio. Apdraustajam užsienyje mirus – nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 val. O jei apdraustajam reikalingas stacionarus gydymas, susisiekti būtina iki pradedant stacionarų gydymą“, – pabrėžė A. Jusė.

Galima rinktis ir papildomas draudimo apsaugas

Draudimo bendrovės „If“ asmens draudimo produkto vadovė Lina Aidukevičienė portalui komentavo, kad keliaujant svarbu apsidrausti būtinosios medicininės pagalbos draudimu.

„Jis yra esminė kelionės draudimo sudedamoji ir atlygina pirmosios pagalbos, būtinojo ambulatorinio ar stacionarinio gydymo išlaidas, būtinąsias gydytojo konsultacijas, išlaidas už gydytojo paskirtų medikamentų įsigijimą, neatidėliotino pervežimo bei repatriacijos išlaidas“, – teigė pašnekovė.

Keliaujant į Azijos šalis ar JAV visada rekomenduojame rinktis ne mažiausią rekomenduojamą draudimo sumą šioms teritorijoms, kuri yra 100 000 eurų, o 300 000 eurų.

L. Aidukevičienė

Ji taip pat antrino, kad draudžiantis šiuo draudimu taip pat svarbu atsakingai pasirinkti draudimo sumą – kokios sumos ribose nutikus nelaimingam atsitikimui būtų kompensuojama žala.

„Pavyzdžiui, keliaujant į Azijos šalis ar JAV visada rekomenduojame rinktis ne mažiausią rekomenduojamą draudimo sumą šioms teritorijoms, kuri yra 100 tūkst. eurų, o 300 tūkst. eurų, nes šiose šalyse medicininės paslaugos ypač brangios“, – akcentavo L. Aidukevičienė.

Pašnekovės aiškinimu, galima pasirinkti ir papildomas draudimo apsaugas. Pavyzdžiui, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, jeigu kelionėje patirtumėte traumą. Taip pat bagažo draudimą, jei kelionėje dingtų jūsų bagažas, būtumėte apiplėštas viešbutyje ar gatvėje.

Pasak vadovės, kelionės išlaidų draudimas atlygina išlaidas, jei kelionė neįvyks dėl keliaujančio žmogaus ligos, dokumentų vagystės, pavėlavimo į skrydį dėl pakeliui įvykusios avarijos ar oro sąlygų.

„Taip pat pavėlavimo į jungiamąjį skrydį ar kelionės nutrūkimo, jeigu dėl nenumatytų priežasčių tektų kelionę nutraukti ir anksčiau planuoto laiko grįžti namo. Civilinės atsakomybės draudimas atlygina žalą, kurią kelionės metu galite padaryti tretiesiems asmenims. Šis draudimas ypač populiarus ir aktualus žiemos metu vykstant slidinėti“, – pabrėžė L. Aidukevičienė.

Pasak jos, draudimas kompensuoja ir nuostolius, kai kelionės metu padarote žalą išsinuomotam automobiliui. Taip pat keliaujant svarbu pasirinkti aktualias rizikas.

„Planuojant ekstremalius užsiėmimus, svarbu įsitikinti, kad kelionių draudime būtų įtrauktos su šiomis pramogomis susijusios išlaidos. Jei kelionės metu planuojama užsiimti aktyvia veikla – slidinėti, plaukti plaustais kalnų upėmis, važiuoti galingesniu nei 74 kW motociklu ar panašiomis pramogomis, standartinio draudimo gali neužtekti ir reikėtų rinktis papildomą apsaugą – didesnės rizikos laisvalaikis ir sportas“, – antrino pašnekovė.

Negalioja Rusijoje ir Baltarusijoje

Pats draudimas galioja įvykiams, kurie nutinka draudimo poliso galiojimo laikotarpiu. Atstovė akcentavo, kad jų draudimas šiuo metu negalioja ne tik Rusijoje ar Baltarusijoje, bet ir Ukrainoje dėl karo veiksmų.

„Jei nelaimingas atsitikimas įvyko prieš apsidraudžiant, šių nuostolių draudimas nekompensuoja“, – kalbėjo ji.

„Lietuvos draudimo“ projektų vadovas Jurgis Bernotas sakė, kad dažna klaida, kurią daro klientai – draudžiasi per siaurai, pavyzdžiui, įsigyja tik medicininių išlaidų draudimą, neatsižvelgdami į kelionės pobūdį.

„Jei keliaujama su registruotu bagažu, reiktų draudimo apsaugą papildyti bagažo draudimu. Tokiu atveju, jei keliaujama jungiamaisiais skrydžiais, taip pat jei į kelionę vyksta vaikai ar daugiau šeimos narių – reiktų rinktis nenumatytų kelionės išlaidų draudimo apsaugą, kuri užtikrina kompensaciją už skrydžių atšaukimą, vėlavimą užsienyje (jungiamieji skrydžiai). Taip pat jei dėl šeimos nario ligos nėra galimybės vykti į kelionę, kompensuojama didžioji dalis patirtų išlaidų už bilietus, rezervuotus viešbučius ir kitas iš anksto patirtas išlaidas“, – teigė J. Bernotas.

Anot jo, civilinės atsakomybės apsauga itin gelbsti keliaujant su vaikais, nes dengia nuostolius, padarytus trečiųjų asmenų turtui, pavyzdžiui, trumpalaikės nuomos turtui, ar žalą kitų asmenų sveikatai, kuri gali kilti važinėjant riedučiais, paspirtukais, dviračiu ir pan.

Kitas būdas – kreditinės kortelės

Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė LRT.lt teigė, kad jei klientas turi Šiaulių banko kredito kortelę, jis yra draudžiamas skubia būtinąja medicinos pagalba iki 250 tūkst. eurų, taip pat galioja ir kitos draudimo paslaugos.

„Tai yra suteikiamos visos draudimo naudos, kuriomis vartotojas gali apsidrausti pirkdamas įprastą kelionės draudimą. Jų suteikiama dar ir daugiau, nes apsauga galioja ir šeimai“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, nedraudžiamuoju įvykiu laikoma individualūs ar grupiniai sportiniai užsiėmimai, kurie nėra organizuojami sporto organizacijų, taip pat jei asmuo vairuoja transporto priemonę apsvaigęs.

„Draudimas taikomas visame pasaulyje, išskyrus Lietuvos Respubliką ir apdraustojo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį. Svarbu paminėti, kad ne visos šalys pripažįsta mokėjimo kortelių draudimo dokumento patvirtinimą ir gali reikalauti apsidrausti atskirai. Apie nelaimingą atsitikimą svarbu informuoti nedelsiant, bet ne vėliau nei per 15 kalendorinių dienų nuo grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą“, – akcentavo M. Rožytė.

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato LRT.lt kalbėjo, kad banko visos kredito kortelės turi kelionių draudimą.

Anot jo, kredito kortelių sąlygose yra nurodytas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas, jis skiriasi priklausomai nuo kredito kortelės tipo.

„Atkreipiame dėmesį, kad Auksinė ir Platininė kredito kortelės turi tokias dideles medicininių išlaidų sumas, galiojančias kiekvienam šeimos nariui, kad klientas išvykęs į užsienį gali pasidengti beveik visas su sveikata netikėtai kilusias išlaidas ir pinigų pakaks, net jei trauma bus labai rimta, teks operuoti, gulėti gydymo įstaigoje ilgesnį laiką. Taip pat Auksinė ir Platininė kredito kortelės turi itin platų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, išmokos dėl patirtų traumų apima ne tik lūžius, bet ir išnirimus“, – kalbėjo P. Ladziato.

Jo teigimu, papildomai reikėtų draustis, jei klientas užsiima ekstremaliu sportu ar pavojingomis veiklomis.

„Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė sakė, kad papildomo kelionių draudimo įsigyti nereikia tiems klientams, kurie turi „Luminor Black“ mokėjimo kortelę.

„Mokėjimo kortelė suteikia kelionių draudimą jos savininkui bei kartu keliaujantiems jo šeimos nariams – sutuoktiniui ar sugyventiniui (jeigu bent vienus metus kartu vedamas bendras namų ūkis), taip pat vaikams iki 18 metų (imtinai) arba iki 24 metų (imtinai), jeigu vaikas studijuoja dieniniame skyriuje. Kelionių draudimas galioja kelionėms, kurių trukmė yra iki 90 dienų“, – akcentavo A. Mincienė.

Pasak jos, papildomo draudimo gali prireikti tuo atveju, jeigu klientui norėtųsi apsidrausti didesne suma ar planuojant užsiimti itin rizikinga veikla, kurios kredito kortelės draudimas nedraustų.

Pašnekovės teigimu, kelionių draudimo apsauga galioja užsiimant įvairiomis laisvalaikio praleidimo veiklomis: aerobika, plaukimu, žvejyba, šiaurietišku ėjimu, joga, šokiais, mankštinantis treniruoklių salėje, važinėjant dviračiu ir daugybe kitų, jei nėra dalyvaujama varžybose. Taip pat slidinėjant kalnuose, užsiimant snieglenčių sportu, važiuojant sniegomobiliu, jeigu tai daroma specialiai tam skirtose trasose.

„Apsauga negalioja užsiimant kovinėmis sporto šakomis ar padidintos rizikos bei ekstremaliu laisvalaikio sportu, pavyzdžiui, nardymu į gylį daugiau nei 10 metrų, alpinizmu, speleologija, šuoliais parašiutu ir pan.“ – teigė vadovė.

SEB banko komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė LRT.lt teigė, kad su kredito kortele taikomos draudimo apsaugos ir sumos skiriasi, priklausomai nuo turimos kredito kortelės.

„Tačiau visi klientai ir jų šeimos nariai yra draudžiami medicininių išlaidų draudimu, kuris padės sumažinti patirtus finansinius nuostolius ūmių ligų ir sužeidimų atveju. Svarbu priminti, kad klientai kas kartą vykdami į užsienį atsinaujintų informaciją apie teikiamas draudimo apsaugas, įsivestų reikalingus telefono numerius, kad prireikus pagalbos daug paprasčiau ir lengviau išspręstų susidariusią situaciją“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, draudimo apsauga negalios, jei nelaimingas atsitikimas įvyko užsiimant profesionalu ar pavojingu gyvybei ekstremaliu sportu. Pavyzdžiui, sklandant, skraidant parasparniais, oro balionais, užsiimant parašiutizmu, jėgos aitvarų sportu, nardant su įranga didesniame nei 30 m gylyje, važinėjant keturračiais, kartingais, užsiimant alpinizmu. Jei keliautojas bus apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ir valdys transporto priemonę, tokiu atveju draudimo apsauga taip pat negalios.

Galima gauti būtinąją medicinos pagalbą

Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė LRT.lt komentavo, kad Lietuvos piliečiai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, užsienyje gali gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, pateikę Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) arba jai prilygstantį sertifikatą.

„Laikinai viešint tai galioja visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje“, – sakė ji.

Anot pašnekovės, ESDK arba jai prilygstantis sertifikatas garantuoja būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, kai lankantis anksčiau minėtose šalyse prireikia gydytojų pagalbos dėl ūmaus susirgimo, traumos, nelaimingo atsitikimo ar esamos ligos paūmėjimo.

„Būtinoji medicinos pagalba teikiama gydymo šalies nacionalinei sistemai priklausančiose gydymo įstaigose vadovaujantis tos šalies nacionaliniais teisės aktais. Kokia pagalba turi būti suteikta, sprendžia gydytojas“, – teigė N. Šafranavičienė.

Pasak jos, Lietuvos apdraustieji, užsienyje patyrę traumą ar ūmiai susirgę, gydymo įstaigoje pateikę ESDK ar sertifikatą gali būti tikri, kad medicinos pagalba bus suteikta pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokėta tos šalies nustatyta tvarka ir įkainiais.

„Jei viešėdamas Europoje apdraustasis neturi nei ESDK, nei sertifikato, suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas teks apmokėti savo lėšomis. Tačiau grįžus į Lietuvą galima kreiptis į TLK pagal savo gyvenamąją vietą dėl išlaidų kompensavimo ir pateikti apmokėjimą patvirtinančius bei medicininius dokumentus“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad ESDK ir sertifikatas yra skirti tik apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Nustojus galioti draudimui, jais naudotis negalima.