Prezidentūra ketina rudenį Seimui pasiūlyti įteisinti galimybę pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą per visą gyvenimą išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų. Nors prezidento patarėjo teigimu, tai paskatintų gyventojus kaupti pensijai privačiai, ekspertai nesupranta, kuo tuomet tai skirtųsi nuo taupymo bet kokiu kitu būdu.
Šiuo metu antrosios pensijų pakopos dalyviai, norintys atgauti sukauptus pinigus, turi sulaukti pensinio amžiaus. Tačiau net ir tuomet atsiimti visą sukauptą sumą vienu metu galima tik tuomet, jei pinigų yra iki 5 403 eurų. Jei sukaupta nuo 5 403 iki 10 806 eurų – bus mokamos periodinės išmokos. Jei sukaupta daugiau – teks įsigyti anuitetą.
Prezidentas siūlo alternatyvą – kartą per visą gyvenimą leisti išsiimti iki 25 proc. šiuo būdu sukauptų lėšų.
Vis dėlto Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka tikina, jog toks prezidentūros siūlymas atrodo kaip „bandymas kapoti katinui uodegą gabaliukais“. Jis teigė, kad tokį sprendimą būtų sunku vertinti palankiai.
„Tai yra signalas, kad einama link sprendimų, padarytų kitose Europos šalyse, kurios buvo sukūrusios tokią pensijų sistemą. Ši sistema pasirodė negyvybinga, neveiksminga, ją visaip kaitaliojo, o galiausiai pirmos ją pradėjusios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, pasiėmė tuos pinigus ir fondai užsidarė. Įvairių sprendimų buvo“, – LRT.lt sakė R. Lazutka.
Anot jo, siūlymas leisti atsiimti po dalį iš fondo yra žingsnis palaipsniui žmones paleisti iš antrosios pensijų pakopos. Vis dėlto ekonomistas pabrėžė rekomenduojantis iš esmės keisti antrosios pakopos sistemą, pavyzdžiui, valstybė turėtų nebeįnešti savo dalies į pensijų fondus ir palikti gyventojams patiems spręsti, kaip jie nori kaupti senatvei.
R. Lazutka taip pat iškėlė klausimą, ar galimybė atsiimti dalį sukauptos sumos būtų sąžininga nekaupiančiųjų atžvilgiu. Jeigu būtų leidžiama pasiimti ketvirtadalį sukauptos sumos, dalis jos būtų lėšos, kurių gyventojai patys neįmokėjo.
„Dalis jų labai seniai mokėta dar per „Sodrą“, dalis pačių žmonių atskaičiuota nuo algos, dalis pervesta iš valstybės biudžeto. <...> Klausimas problemiškas, kokią dalį pinigų galima atsiimti, jeigu ne tik jis mokėjo, bet ir jo kaimynas. Dalis žmonių dalyvauja kaupime, dalis ne. Tie, kurie dalyvauja, skatinamąją subsidiją gauna iš valstybės sąskaita tų, kurie nedalyvauja, nes juk jie mokesčius moka. Tai kiek grąžinti? Norintys bent jau galėtų susistabdyti tą mokėjimą“, – kalbėjo R. Lazutka.
Estai iš fondo atsiimtus pinigus išleido vartojimo poreikiams tenkinti
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Peciukevičius LRT.lt teigė, jog šis prezidentūros siūlymas yra vienas radikalesnių po paskutinės 2019-ųjų reformos, todėl jį vertinti reikėtų itin atsargiai. Svarbu pasverti, ar tai nepadarytų žalos pensijų fondų dalyviams tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
„Privalumas gal tik toks, kad visi nori turėti kuo daugiau laisvių. Tai nieko blogo, kita vertus, su tomis laisvėmis ateina ir tam tikros atsakomybės. Kaip žinia, mūsų šalies finansinis raštingumas vis dar nėra tokio lygio, kad būtų galima tikėtis iš kiekvieno atskiro piliečio, kad jis bus drausmingas, rūpinsis savo finansais pagal vadovėlį ir galvos ne tik apie šios dienos vartojimo poreikius, bet ir apie ilgalaikę perspektyvą, ypač tada, kai sulauks pensinio amžiaus: kiek bus sukaupęs pinigų, kokia bus jo bendra pensija tiek per visas pakopas, tiek ir iš kitų papildomų šaltinių. Kai užklumpa senatvė, prasideda ligos ir papildomos išlaidos, pasirodo, kad tų santaupų ar turto oriai senatvei nebeužtenka“, – dėstė T. Peciukevičius.
Jis pateikė Estijos pavyzdį – ten buvo leista atsiimti visą sukauptą sumą. Tiesa, pirmiausia reikėjo atsiskaityti su valstybe ir sumokėti 20 proc. nuo sukauptos sumos, o tuomet piliečiai jau galėjo pasiimti pinigus ir leisti juos savo nuožiūra.
Jeigu ir buvo idėja, kad žmonės atsiimtus pinigus investuos arba taupys, ji subliuško – anot T. Peciukevičiaus, turimais duomenimis, tik 1 proc. atsiimto turto buvo investuota į kokius nors taupymo instrumentus. Didžioji dalis pinigų visgi buvo išleista vartojimo poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, maisto prekėms, buitinei technikai, naujoms paskoloms su pradine įmoka imti ir t. t.
„Ekonomika gal ir išgyveno šiokį tokį pakylėjimą, bet man įdomu, ką tos šalies piliečiai darys, kai bus pasiektas pensinis amžius, kokia bus jų pensija“, – svarstė T. Peciukevičius.
Lietuviai taip pat norėtų pasekti estų pavyzdžiu – LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad beveik 9 iš 10 gyventojų pageidautų atsiimti visus savo pensijų fonde sukauptus pinigus ir pasitraukti iš kaupimo.
Taip pat skaitykite
Kokia prasmė tuomet apskritai rinktis pensijų kaupimą?
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad galimybė disponuoti 25 proc. sukauptų lėšų padidintų antrosios pensijų pakopos patrauklumą ir paskatas kaupti. Tačiau ekspertai su tokiais samprotavimais nesutinka.
Pasak R. Lazutkos, taip prezidentūra prieštarauja pati sau, nes kokia prasmė įsitraukti į kaupimą, jei paskui pinigus gali atsiimti.
„Jeigu paskirtis yra kaupimas pensijai, tai kas kita nei indėlis banke susitaupyti šaldytuvui ar automobiliui, nusipirkti vaistų, susidėti dantų implantus ir t. t. Tai pavadinta pensijų fondais, jeigu jie skirti senatvei ir žmonės skatinami dalyvauti, kad apsirūpintų pajamomis senatvei, tai kaip tada tai dera su atsiėmimu senatvės nesulaukus?“ – iškėlė klausimą ekonomistas.
Argumentą apie didesnį antrosios pensijų pakopos patrauklumą T. Peciukevičius taip pat pavadino nepagrįstu. Jis priminė, kad antrosios pakopos pensijų kaupimas ir buvo sugalvotas tam, kad žmonės sutaupytų pinigų savo senatvei.
Tokio pobūdžio pasiūlymai, pasak jo, tiesiog priartina kaupimą pensijai prie bet kurio kito taupymo įrankio, o jų yra nemažai.
„Kokia paskata žmogui būtų rinktis antrą pensijų pakopą, o ne bet kokį kitą investicinį fondą ar kitą alternatyvą? Yra socialinis susitarimas tarp valstybės ir piliečių, kad jeigu dalyvauji antroje pensijų pakopoje, būk drausmingas ir kaupk iki pensijos. Taip, tai yra apribojimas, bet pačių kaupiančiųjų labui. Valstybė tai skatina papildomomis įmokomis. Taip ir buvo sutarta per paskutinę reformą – orientuotis į ilgalaikius tikslus“, – aiškino T. Peciukevičius.
