Beveik devyni iš dešimties apklaustųjų mano, kad gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus. Vieni LRT.lt kalbinti pašnekovai sutinka, kad turėtų būti numatyti atvejai, kai sukauptais pinigais būtų galima disponuoti dar prieš išeinant į pensiją, kiti – ragina galvoti apie didesnį investavimą.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ birželio 14–29 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1 020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 110 atrankos punktų.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc. Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.
Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
6 proc. leidimui pasitraukti iš pensijų kaupimo nepritartų
Per LRT užsakymu atliktą apklausą respondentų buvo klausiama ar, jų nuomone, gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus. Atsakydami į klausimą jie rinkosi tarp variantų „tikrai taip“, „greičiau taip“, „greičiau ne“, „tikrai ne“, „nežinau / neturiu nuomonės“.
Kaip parodė atliktos apklausos rezultatai, beveik devyni iš dešimties (88 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) mano, kad asmenims, kurie nori pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, turėtų būti leidžiama tai padaryti su visais jų sukauptais pinigais.
Į klausimą, ar gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo, 60 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, 28 proc. – „greičiau taip“. Tik 6 proc. apklaustųjų su tokiu sprendimu nesutiktų: 1 proc. respondentų atsakė „tikrai ne“ ir 5 proc. „greičiau ne“. 6 proc. apklaustųjų nuomonės dėl pensijų kaupimo neturėjo ar į minėtą klausimą tiesiog neatsakė.
Tyrimas parodė – visos be išimties gyventojų grupės pasisako už tai, kad norintiems pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus gyventojams turėtų būti leidžiama tai padaryti su visais jų sukauptais pinigais.
Vis dėlto siūlymą leisti atsisakyti pensijų kaupimo dažniau palaiko moterys, vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu.
Tokią idėją taip pat palaiko respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 1 000 eurų per mėnesį), pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės, valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys.
Trys iš keturių priešpensinio amžiaus (50–64 metų) apklaustųjų taip pat pritartų siūlymui leisti gyventojams atsisakyti pensijos kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus.
SADM: pensijų kaupimas yra pensijų sistemos dalis
Reaguodama į atliktos apklausos duomenis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžia – pensijų kaupimas yra pensijų sistemos dalis.
„Jo tikslas – kad su valstybės paskata per darbingą amžių asmuo sukauptų sumas, kurios vėliau, nuo pensinio amžiaus sukakties, būtų mokamos kaip pensija, kol žmogus gyvens. Todėl, kaip dalyvavimas socialiniame draudime yra nenutraukiamas, taip, praėjus apsisprendimo laikotarpiui, neįmanoma pasitraukti ir iš pensijų kaupimo“, – LRT.lt nurodo ministerija.
Ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama užtikrinti kaupimo nepertraukiamumą, neprieštarauja Konstitucijai, primena SADM, įvertins Konstitucinis Teismas.
Tiesa, ministerija pati dar pavasarį inicijavo pakeitimus antrojoje pensijų pakopoje. Kartą atsisakęs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą. Sustabdžiusiems dalyvavimą, automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas.
B. Gruževskis: žmonėms reikia grąžinti suvokimą, kad tai yra jų pinigai
Vertindamas atliktos apklausos duomenis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis sutinka, kad jie ganėtinai išraiškingai demonstruoja šalies visuomenės nuostatas dėl kaupimo pensijai.
„Toks aukštas procentas parodo tam tikrą socialinę traumą“, – LRT.lt pažymi profesorius.
Paklaustas apie galimas tokių rezultatų priežastis, B. Gruževskis visų pirma akcentuoja šalies istorinę patirtį. Kadangi Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiai buvo gana trumpi, pasak jo, tai neleido susiformuoti gilesniam pasitikėjimui viešosiomis įstaigomis, tarp jų – ir finansinėmis.
„Faktiškai ta ekonominė tikrovė lietuvio sąmonėje formavosi ir priklausė nuo jo asmeninių pastangų“, – pažymi profesorius.
Įtakos apklausos rezultatams, B. Gružveskio manymu, galėjo turėti ir žema finansų valdymo kultūra. Pasak jo, dalis žmonių nesuvokia, kad pensijų ir kituose fonduose nugulantys pinigai yra įdarbinami.
„Tai yra visai kiti pinigai, nei tie, kurie guli po antklode ar yra kur nors užkasti. Bet tam [suvokimui] reikia laiko, platesnio išmanymo, ilgesnio rinkos ekonomikos funkcionavimo“, – aiškina pašnekovas.
Kita priežastis, anot B. Gruževskio, – nepakankamas paties finansinių institucijų darbas ir gebėjimas tinkamai pateikti informaciją gyventojams.
„Tų pačių fondų informacinis nerangumas ir nepakankamas darbas su visuomene, kad pasitikėjimo jais būtų daugiau“, – sako profesorius.
Kalbėdamas apie kaupimą pensijai apskritai, B. Gruževskis sako manantis, kad galimybių pasinaudoti sukaupta suma dar prieš išeinant į pensiją galėtų būti ir daugiau. Pavyzdžiui, dėl pablogėjusios žmogaus sveikatos ar artimojo netekties.
„Pagrindinė problema, kodėl pas mus yra šis konfliktas, nes žmonės deda savo pinigus, tai yra jų pinigai ir po to staiga jie nebeturi teisės jais disponuoti“, – atkreipia dėmesį profesorius.
„Žmonėms reikia grąžinti suvokimą, kad tai yra jų pinigai“, – taip pat priduria B. Gruževskis.
Toks aukštas procentas parodo tam tikrą socialinę traumą.
B. Gruževskis
Diskutuojant dėl antrosios pensijų pakopos, neretai kai kurie kaip pavyzdį Lietuvai pateikia Estiją, kuri prieš kelerius metus gyventojams, dalyvaujantiems antrosios pensijų pakopos kaupime, leido stabdyti kaupimą ir atsiimti sukauptas lėšas.
D. Kolmatsui: žmonėms trūksta žinių
Vertindama respondentų išsakytą požiūrį į pensijų kaupimo sistemą, INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė, šeimos finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui sako, kad viskas priklauso nuo to, kaip žmogus suvokia klausimą.
„Jeigu atsakydamas į šį klausimą žmogus galvoja apie tai, kad jis pinigus pasiims likus dvejiems ar vieniems metams iki pensinio amžiaus ir jau tada spręs, ką su jais daryti, yra viena. Jeigu jis perskaitęs šį klausimą supranta, kad [pinigus] pasiims jau dabar, kai jam yra 25 metai, ir juos išleis, tai yra visiškai kitokia situacija“, – komentuoja D. Kolmatsui.
Jos teigimu, šiuo metu pensijų fonduose yra sukaupta per 6,4 mlrd. eurų. Vidutiniškai vienas kaupiantis dalyvis, kurių šiuo metu yra 1 mln. 400 tūkst., yra sukaupęs beveik 5 tūkst. eurų.
„Jeigu mes kalbėsime apie tai, kad žmonės apskritai patys gana vangiai taupo, o ir kiti tyrimai rodo, jog labai didelei daliai žmonių negavus atlyginimo mėnesį būtų sunku išgyventi, tie pensijų fonduose sukaupti 5 tūkst. eurų jau yra svarbi suma“, – dėsto D. Kolmatsui.
Reikėtų galvoti ne apie tai, kaip aš pasiimsiu pinigus ir ką su jais darysiu.
D. Kolmatsui
Pašnekovė atkreipia dėmesį – svarbu ir tai, ar žmogus galvoja tik apie dabartį, ar ir apie ateitį. D. Kolmatsui sako, kad „Sodros“ pensija ateityje geriausiu atveju sudarys 30–40 proc. buvusio žmogaus darbo užmokesčio, o ir didėjant demografiniam spaudimui valstybei bus vis sunkiau finansuoti pensijas.
„Reikėtų galvoti ne apie tai, kaip aš pasiimsiu pinigus ir ką su jais darysiu. Aš kaip tik kelčiau klausimą, kaip man padidinti kaupimą, padidinti investavimą, padidinti savo turimų finansinių aktyvų skaičių ir vertę ilguoju laikotarpiu“, – teigia ji.
Nors tam tikrais atvejais žmonės investuoja savarankiškai, D. Kolmatsui tikina, kad toks būdas yra iš esmės „pasmerktas nesėkmei“.
„Tyrimai rodo, kad savarankiškai investuojantis žmogus uždirba kelis kartus mažiau nei profesionalūs investuotojai“, – pažymi ji.
D. Kolmatsui taip pat antrina, kad būtina didinti gyventojų finansinį raštingumą ir kelti investavimo kultūrą.
„Žmonėms trūksta žinių ir galbūt tam tikrais atvejais atrodo, kad geriau tuos pinigus pasiimti čia ir dabar bei išleisti“, – sako pašnekovė.
Paklausta, ar patys pensijų fondai negalėtų aktyviau informuoti visuomenę apie kaupimo pensijai naudą, ji atsako – „vienareikšmiškai“, tačiau taip pat primena, kad iki šiol tam buvo įdėta nemažai pastangų.
„2019 metais, kai įvyko pensijų fondų reforma, labai daug komunikavo ir Lietuvos bankas, ir Finansų ministerija, ir tie patys pensijų fondai“, – sako D. Kolmatsui.
Nepasirūpinusiems kelio atgal nėra
„Sodros“ duomenimis, iš automatiškai šiemet į antros pakopos pensijų fondus įtrauktų beveik 68 tūkst. gyventojų dalyvauti pensijų kaupime atsisakė 41,5 tūkst. Kaupti pensijai sutiko 25,5 tūkst., 3,1 tūkst. žmonių pasirašė naujas sutartis, nors šiais metais nebuvo įtraukti į kaupimą, o 546 žmonės sutartis sudarė savarankiškai.
Pradėjus kaupti, pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos galimybės nėra. Vis dėlto iki šiol diskutuojama, ar tokia teisė gyventojams turėtų būti paliekama.
Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų atsisakoma automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų fondus, kiek anksčiau siūlė socialdemokratas Gintautas Paluckas. Taip pat buvo siūloma didinti vertes, iki kurių asmenys savo sukauptas lėšas galėtų atsiimti vienkartine išmoka, bei didinti sumą, nuo kurios reikėtų įsigyti anuitetą.
