Rusijai ėmus nacionalizuoti ir perimti vakarietiškų įmonių akcijas, šalis eina tiesiausiu keliu į susinaikinimą, teigia ekonomistas Marius Dubnikovas. Anot jo, šiuo metu verslui neįmanoma pasitraukti iš Rusijos, o kalbėti apie pardavimą rinkos kaina irgi vargiai įmanoma.
Sudėtinga kalbėti apie įmonių rinkos kainą Rusijoje, mat viskas pasikeitė nuo karo Ukrainoje pradžios, mini jis.
„Net pačių rusiškų kompanijų, kaip „Gazprom“, „Lukoil“ kainas nustatyti turbūt neįmanoma, nes jos visiškai kitokios negu buvo iki 2022 m. vasario 24 d. išpuolio“, – sakė jis.
Be to, pardavimai neįmanomi, nes to neleidžia įstatymai. „Užsienio valiuta operuoti Rusijoje negalima. O perėmimai, kuriuos matome, gali būti interesų kovos. Kur net siekiant parduoti įmonę valdžios atstovai gali pasakyti, kad pirkėjas nėra teisus ir gali perimti valdžia, vyriausybė šį sektorių“, – svarstė M. Dubnikovas.
„Režimas bando čiuptuvais užčiuopti, perimti verslą. Bet manau, kad jie klaidingai įsivaizduoja, kad grįš pasaulis, koks buvo prieš tai“, – Kremliaus veiksmus apibūdino jis.
Ekonomistas pabrėžė, kad įmonių perėmimas nėra paprastas procesas bei primena ekonominį chaosą. „Šiandien Rusijoje vyksta laukiniai Vakarai, kuriuos galėjome matyti prieš 30 metų, <...> kai verslai paimami, atimami“, – teigė M. Dubnikovas.
Jis prognozuoja, kad labiausiai dėl šių ekonominių procesų nukentės eiliniai Rusijos gyventojai.
„Jie nebeteks vakarietiškų bendrovių, vakarietiško požiūrio ir atlyginimo. Šimtai tūkstančių rusų pajamos labai dėl to kris. O visa tai, kas vyksta, yra kelias į susinaikinimą. Ši šalis byra gabalais“, – komentavo pašnekovas.
Situacija Rusijoje, kai perimami verslai, M. Dubnikovui priminė Venesuelos bandymą nacionalizuoti naftos verslus.
„Galiausiai baigėsi tuo, kad vienoje potencialiai turtingiausių valstybių pasaulyje, turinčioje naftos išteklių, neveikia nė vienas gręžinys. Rusija labai sėkmingai kartoja Pietų Amerikos valstybių patirtį“, – nurodė ekonomistas.
Jis pridūrė nemanantis, kad oligarchai sustiprėtų karo Ukrainoje akivaizdoje. „Po vasario 24 d. viskas pasikeitė – oligarchai nebeturi galios pasauliniu masteliu, kurią turėjo prieš tai. <...> Jie tiesiog dabar skardinėje uždaryti vorai, kurie pradeda vieni kitus ėsti, nes maisto nėra. Vakarietiškų įmonių nacionalizavimo atvejų daugės, bet tai jiems turto nebeatneš“, – pabrėžė ekonomistas.
Skelbiama, kad Rusija perėmė Prancūzijos jogurtų gamintojai „Danone“ ir Danijos alaus daryklai „Carlsberg“ priklausančių antrinių įmonių akcijų kontrolę. Tokį leidimą vyriausybei suteikia Vladimiro Putino pasirašytas dekretas, kaip atsakas į Vakarų sankcijas Maskvai.
Balandį imtasi veiksmų prieš Vokietijos ir Suomijos energetikos įmonių padalinius. Naujausias perėmimas gali padidinti spaudimą Rusijoje likusioms ir dėl to stipriai kritikuojamoms įmonėms kuo greičiau iš ten dingti.
Po plataus masto invazijos iš agresorės pasitraukė apie tūkstantį Vakarų bendrovių. Tačiau nemaža dalis, įskaitant „Heineken“, „Nestle“, „Unilever“, „Mondelez“, dėl įvairiausių priežasčių to nepadarė.
„Carlsberg“ pareiškime sakoma, kad Maskvos sprendimas buvo netikėtas. Praėjusį mėnesį Rusijoje pirmaujančiai alaus gamybos įmonei „Baltika“, kuri užima beveik trečdalį rinkos, rastas pirkėjas. Tačiau dabar sandorio įgyvendinimas atrodo sunkiai įmanomas. „Danone“ – taip pat verslų pardavimo procese. Įmonė pranešė ketinanti imtis visų būtinų priemonių, kad apgintų savo teises bei akcininkų interesus.
