Verslas

2018.01.24 09:25

Piktnaudžiauti ligos diena Australijoje tapo nacionaliniu pomėgiu

Kiekvienas dirbantis australas turi teisę per metus 20 dienų neateiti į darbą dėl sveikatos – nedarbingumo lapelio reikalaujama, jei darbe nesirodai tris dienas iš eilės. Praėjusią savaitę paskelbtais tyrimų duomenimis, tik 52 proc. darbuotojų, dėl sveikatos neatvykusių į darbą, tikrai sirgo, 40 proc. tik apsimetė ligoniais, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Australijos verslo naujienas.

Apmokama nedarbo diena jiems buvo reikalinga, kad galėtų aplankyti šeimos narius ir draugus, pasilepinti paplūdimyje, nueiti į sporto varžybas. Ne paskutinėje vietoje – ir išsipagirioti.

Naujojo Pietų Velso Verslo rūmų atstovas Damianas Kelly žurnalistams sakė, kad piktnaudžiavimas ligos diena yra tapęs nacionaliniu pomėgiu. Ypač tai išryškėja, kai laisva diena imama prieš savaitgalį ir šventes arba po jų.

Šalies sveikatos problemas sprendžianti organizacija „Direct Health Solutions“ pranešė, kad tyrimai rodo, jog Australijos ekonomika dėl pravaikštų patiria daugiau kaip 33 mlrd. dolerių nuostolio per metus.

Pasak tyrėjų, netikrų ligonių skaičius auga, nes jais apsimesti labai lengva. Atleidimą nuo darbo trims dienoms gali pasirašyti ne tik daktaras, bet ir vaistinėje dirbanti seselė.

Į simuliantus žiūrima gana atlaidžiai. Pernai teismas 8 tūkst. dolerių kompensaciją priteisė Tasmanijos lašišų apdirbimo fabriko darbininkei. Ji buvo atleista iš darbo, nes pasiėmė laisvą dieną, kad išsipagiriotų po ANZAC dienos švenčių.

Žemdirbys motociklu važiavo svyrančią galvą laikydamas už plaukų

Australijos žiniasklaidą apskriejo žinutė, kad Viktorijos valstijoje galvijus auginantis ūkininkas patyrė motociklo avariją ir susilaužė kaklą. Atsitokėjęs nuo smūgio, jis, nepaisydamas nežmoniško skausmo, dar pusę kilometro važiavo motociklu iki namų, svyrančią galvą laikydamas už plaukų.

73 metų vyrui, daugiau kaip mėnesį praleidusiam ligoninėje, pasisekė, ypač turint omenyje, kad žemdirbio profesija, naujausiais duomenimis, trečius metus iš eilės kartu su miškininkyste ir žvejyba paskelbta pavojingiausia šalyje.

Antroje pagal pavojų vietoje – transporto, pašto ir sandėlių darbuotojai. Trečioje – statybininkai.

Saugiausios profesijos – finansininkų bei draudėjų.

Žaliojo žemyno darbo jėgą sudaro 12,5 mln. dirbančių žmonių. Pernai 217 žmonių žuvo darbo vietoje. 531,8 tūkst. patyrė traumas arba susirgo.

Dėl traukinių eismo chaoso kaltas ir „Dievo pirštas“

Dar nenustatyta, ar visi 70 praėjusią savaitę neišėjusių į darbą Sidnėjaus geležinkelininkų tikrai sirgo. Valstijos susisiekimo ministras Andrius Konstanse tvirtina, kad iš dalies dėl mašinistų stygiaus praėjusią savaitę sutriko priemiestinių traukinių eismas.

3 tūkst. geležinkelininkų kasdien perveža 1,5 mln. didžiausio Australijos miesto ir apylinkių gyventojų. Praėjusią savaitę piko valandomis tūkstančiai žmonių, oro temperatūrai esant daugiau kaip 30 laipsnių šilumos, buvo priversti kelias valandas praleisti sausakimšose geležinkelio stotyse.

Teisindamasis dėl dvi paras trukusio chaoso, ministras kaltino ir „Dievo pirštą“: traukiniai vėlavo žaibui trenkus tiesiai į kelias pastotes, bėgius ir signalizacijos sistemą. Be to, neįprastai didelis skaičius darbuotojų atsisako dirbti viršvalandžius.

Pasak ministro, tai daroma norint sudaryti spaudimą vadovybei ginče su profsąjunga dėl atlyginimų.

Profsąjungos reikalauja mašinistų algas pakelti 6 proc., vyriausybė sutinka kelti tik su 2,5 proc. Dabar keleivinio traukinio mašinistas per metus uždirba 70–75 tūkst. dolerių, krovininio – 100 tūkst. per metus.

Nesusitarus, kitą paskutinį sausio pirmadienį bus skelbiamas 24 val. streikas.