Paskolų palūkanų augimas – ne vienintelė bėda pinigų apyvartai pristigusiems verslams. Didieji bankai ėmė riboti kreditavimą, ypač rizikingų sektorių. Verslas ieško pinigų kitur, bet moka dvigubai ar triskart didesnes palūkanas. Dalis didžiųjų Lietuvos įmonių jau yra pasiekusios skolinimosi limitą. Bankai sako, kad valstybei gali kilti keblumų užbaigti didžiuosius projektus.
Sutelktinio finansavimo platformos vadovybė skaičiuoja, kad statybų, mažmeninės prekybos, kitoms smulkioms įmonėms pernai paskolų išdavė beveik 90 proc. daugiau nei užpernai. Ir šiemet norinčiųjų gauti kreditą toliau daugėja.
„Būtent dėl to, kad bankai prisuko, liaudiškai tariant, tuos kranelius“, – sako „Finbee verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.
Alternatyva bankams tapusios platformos atstovas sako, kad smulkieji verslai mažiau skolinasi investicijoms, daugiau – kasdienėms reikmėms.
„Apie 60 proc. mūsų klientų skolinasi apyvartinėms lėšoms. Tai reiškia, nusipirkti žaliavų, prekių kažkokių, skirtų perparduoti, rinkodaros naujai kompanijai arba apmokėti sąskaitas faktūras kažkokias didesnes, kur verslas neturi savo lėšų“, – paaiškina T. Mačiulaitis.
Mažiau paskolų iš bankų gauna ir didieji verslai. Atsinaujinančios energetikos, pramonės, nekilnojamojo turto – šiems sektoriams naujų paskolų srautas sumažėjęs trečdaliu ir daugiau.
Bankai sako, kad pernai pagal verslo kreditavimą Lietuva buvo numeris vienas Baltijos šalyse. O dabar patys verslininkai mažiau ateina.
„Karas, bet taip pat „Euribor“ šiuo metu ypač kuria tą neapibrėžtumą, – sako Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė. – Ir ką bankai mato, kad projektų verslas turi. Jie yra ir tie, kurie vyksta, yra tęsiami, nėra stabdomi. Taip pat yra didesnių projektų idėjų, tačiau verslas yra juos šiek tiek pristabdęs dėl to, kad yra neaiškumas dėl „euriboro“.“
Lietuvos banko duomenimis, vidutinė naujų paskolų palūkanų norma dabar dvigubai didesnė nei prieš pora metų – siekia apie 5 proc.
Bet noriau verslui skolinantis kitas verslas ar privatūs investuotojai per platformas ima ir 14–15 proc. palūkanas.
„Tai yra viena dalis, kad brangsta paskolos, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. – Maržos ir kapitalo prieinamumo čia dar yra kitas klausimas. Nes dabar bankai vertina žymiai atsargiau pačias įmones, ar jos sugebės aptarnauti jau egzistuojančias paskolas. Ir, aišku, prieinamumas prie kapitalo ženkliai sumažėjo.“
Lietuvos banko teigimu, kad pritrauktų lėšų, bendrovės leidžia obligacijas, skolinasi iš užsienio bankų – ten mažesnės palūkanos.
Bet pramonininkų vadovas sako, kad tam reikia papildomo užstato. Kai kurios įmonės jau nebeturi, ką įkeisti.
Bet net ir turint, lietuviško kapitalo įmonėms pasiskolinti užsienyje nėra lengva. Lengva tik tiems verslams, kurie Lietuvoje dirba kaip filialai.
„Jie visi naudojasi paskolomis iš Vokietijos, nes jie turi ten centrinę savo būstinę. Tas pats yra su švedais“, – sako V. Janulevičius.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitąmet palūkanų augimas sustos. Rinka abejoja.
„Mes nematome kokio nors ženklaus palūkanų sumažėjimo per ateinančius 12 mėn. Anaiptol. Matome dviženkles palūkanas“, – tvirtina „Finbee verslui“ vadovas T. Mačiulaitis.
Pramonininkai sako, kad infliacija nemažėja taip greitai, kaip nori bazines palūkanas keliantis Europos centrinis bankas. Tik mažėja gyventojų perkamoji galia. Mažiau uždirbančio verslo rizika auga – gauti paskolą tampa dar sunkiau.
„Vadinasi, stoja apimtys, stoja gamyba, negaunam pinigų žaliavoms, negalim parduoti prekių, atleidinėjame žmones“, – paaiškina Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Bankai sako, kad keblumų gali kilti ir didiesiems valstybės projektams, tokiems kaip „Rail Baltica“.
„Investicijų tenai reikės didžiulių, o kaip matome iš privačių statytojų finansinės padėties ir kitų, kurie tą projektą turės vystyti, klausimas, ar jiems patiems pakaks kapitalo, kad galėtų pakankamai pasiskolinti“, – abejoja E. Čipkutė.
Bankų asociacija politikams siūlo koreguoti finansavimo modelius tokiems projektams kaip geležinkelio vėžės ar renovacijos.
Vyriausybė ketina skolintis iš Europos Komisijos ir maždaug milijardą eurų perskolinti verslui. Pramonininkų vadovas sako, kad šios galimybės gauti pinigų jokiu būdu negalima biurokratiškai suvaržyti.
