Po karštų diskusijų Seimas galiausiai pritarė papildomai apmokestinti bankų grynąsias palūkanų pajamas. Per ateinančius dvejus metus tikimąsi surinkti per 400 mln. eurų, kurie būtų skirti krašto apsaugai.
Už Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 12, o dar 13 susilaikė.
Dar praėjusių metų vasarą Europos Centrinis Bankas (ECB), kovodamas su aukšta infliacija, rekordiniu tempu pradėjo kelti palūkanas.
Nors kylančios palūkanos apsunkino dalies gyventojų finansinę padėtį, bankams Lietuvoje tai tapo aukso gysla. Dėl didelio bankų likvidumo, šie gaus papildomas pajamas už ECB laikomus indėlius.
Skaičiuojama, kad normaliais laikais Lietuvoje veikiančių bankų pelnai siekdavo apie 300 mln. eurų. Tačiau 2023 ir 2024 m. bankų pelnai gali augti ir viršyti 1 mlrd. eurų.
Tai rodo ir pirmojo ketvirčio duomenys iš finansų įstaigų. Pavyzdžiui, bankas „Swedbank“ per pirmus 3 mėnesius uždirbo 4 kartus daugiau pelno nei praėjusiais metais – 99 mln. eurų (2022 m. – 24 mln. eurų), SEB – 76 mln. eurų (2022 m. – 40,9 mln. eurų).
Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija nusprendė, kad planuojamas pelno prieaugis – nelauktas, atsiradęs dėl išskirtinių aplinkybių (karo – LRT). Bankai neįdėjo papildomai pastangų, kad jį uždirbtų ir tapo aplinkybių nugalėtojais, todėl buvo pasiūlyta ateinančius 2 metus taikyti solidarumo mokestį grynųjų palūkanų pajamoms.
Tikimąsi surinkti per 400 mln. eurų
Siekiant perskirstyti bankų nelauktą pelną, pritarta siūlymui terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Laikinas solidarumo įnašas bus mokamas dvejus metus, iki 2025 m. birželio 17 d.
Planuojama, kad per ateinančius 2 metus iš solidarumo mokesčio pavys surinkti 410 mln. eurų, o lėšos bus skirtos karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams.
Finansų ministerija pažymi, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie siekia 963 mln. eurų.
Taip pat pažymima, kad Rusijos pradėtas karas prisidėjo prie augančios infliacijos, todėl papildomai surinktos lėšos turėtų būti skirtos stiprinant krašto gynybą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog papildomu mokesčiu siekiama surinkti lėšų iš bankų grynųjų palūkanų pajamų. Todėl, jei bankai didins savo klientams mokamas palūkanas, valstybė iš bankų surinks mažiau mokesčių.
„Lietuvos gyventojai dėl to laimėtų“, – pridūrė ministrė.
Seime buvo svarstytas siūlymas dalį iš bankų solidarumo mokesčio surinktų lėšų skirti būsto paskolų turėtojams, tačiau tokiam siūlymui Seimas nepritarė
Seime – karštos diskusijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad Lietuva yra ketvirtoji valstybė ES, kuri priima sprendimus dėl augančių bankų pelnų.
„Todėl sakyti, kad mes kažkaip išskirtinai traktuojame bankus... Mes nesame nei pirmi, nei paskutiniai, nes nematyti išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios, yra praktiškai neįmanoma, o sprendimus priima ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės.
Išskirtinės aplinkybė susiformavo ir todėl, kad pandemijos metu buvo taikoma dosni valstybės pagalba, nes taip susiformavo dideli indėliai bankuose. Indėliai viršija išduotas paskolas 11 mlrd. eurų. Šie pinigai yra centriniuose bankuose. Dėl invazijos į Ukrainą išaugo infliacija, ECB su ja kovodamas didina palūkanas ir bankai už centriniuose bankuose laikomus indėlius gauna palūkanas be jokios rizikos. Tai reiškia, kad viešieji pinigai keliauja upeliais į privačių komercinių bankų kišenes be jokių verslo sprendimų, kurie būtų padaryti bankų. Tai tiesiog susiformavusių išskirtinių aplinkybių pasekmė“, – kalbėjo G. Skaistė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis teigė nepalaikantis siūlymo ir pažymėjo, kad tai siunčia blogą signalą verslui.
„Jei bus pritarta šiam įstatymui, tai darys įtaką kitoms verslo sritimis. Ar tai bus energetikos, žemės ūkio, transporto sektorius, kuris uždirbs daugiau pinigų, negu, kad caras valdžios nusprendė, kad turėtų uždirbti, tai tokiu atveju dalį pinigų iš tavęs atims“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Liberalas Andrius Bagdonas siūlė balsuoti prieš ir teigė, kad naujas mokestis nesumažins bankų paslaugų kainų, o jas gali tik padidinti.
„Solidarumo įnašas yra prievolė, kaip ir bet kurie kiti mokesčiai. (...) Naujai įvedamiems mokesčiams nuo jų paskelbimo reikia taikyti 6 mėnesių įsigaliojimo terminą. Dvigubai apmokestinti vieną sektorių, apmokestini skubos tvarka ir tokį apmokestinimą pavadinti solidarumu yra neteisinga, nes su solidarumo čia nieko bendro nėra. Tai ne tik siunčia blogą žinią verslams, bet ir investuotojams. Tai nesumažins paslaugų kainų, nepagerins kokybės aptarnavimo. Priešingai, nauji bankų mokesčiai gali padidinti kainas visiems bankų klientams“, – kalbėjo A. Bagdonas.
Dvigubai apmokestinti vieną sektorių, apmokestini skubos tvarka ir tokį apmokestinimą pavadinti solidarumu yra neteisinga.
A. Bagdonas
Savo ruožtu Mindaugas Lingė teigė, kad banko vartotojų tai nepalies, nes mokestis nebus taikomas naujai išduodamoms paskoloms.
LBA prašo Prezidento vetuoti naujo bankų mokesčio įstatymą
Seimui pritarus naujajam bankų pajamų mokesčio, vadinamo laikinuoju solidarumo įnašu, įstatymui, Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į Prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą.
Anot LBA, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Respublikos Prezidentas gali vetuoti įstatymą vadovaudamasis įvairiais argumentais ir motyvais, taip pat ir tuo, kad įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas). Prezidento veto atveju įstatymas būtų nepasirašytas ir grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. LBA vertinimu, naujojo įstatymo įsigaliojimas nuo jo priėmimo datos nesuderinamas ir su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu, ir su konstituciniu teisinės valstybės principu. Šis reiškia, kad mokesčių mokėtojai turi teisę pagrįstai tikėtis, kad mokesčiai, jų tarifai, lengvatos ir kitos esminės mokesčių sąlygos tam tikrą laiką nebus keičiami, nebent būtų nustatomos palankesnės sąlygos mokesčių mokėtojams.
LBA primena, kad ydingas įsigaliojimo terminas – ne vienintelis per du mėnesius paruošto bei priimto įstatymo trūkumas. Asociacijos vertinimu, juo nustatomas selektyvus dalies vieno sektoriaus įmonių apmokestinimas prieštarauja ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.
Be to, įvedant naują mokestį, neatsižvelgta į Europos centrinio banko nurodytas grėsmes Lietuvos investicinei aplinkai ir finansiniam stabilumui. Šiam jis, anot LBA, neabejotinai turės neigiamos įtakos: pritaikius tokio reikšmingo tarifo naują mokestį ir apribojus kredito įstaigų galimybes veikti pelningai, mažinamas Lietuvos finansų sistemos atsparumas.
Įstatymo rengėjai aiškinamajame rašte teigia, esą „netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais“. Tokie argumentai leidžia teigti, kad Įstatymo autoriai nesupranta kredito įstaigų prisiimamos ilgalaikių paskolų rizikos ir visiškai nevertina ilgalaikės iš paskolos gaunamų pajamų perspektyvos.
