Europos Centrinis Bankas dar kartą 25-iais baziniais punktais padidino visas tris pagrindines palūkanų normas. Tai jau septintas palūkanų normų kėlimas per pastaruosius metus. Tačiau, pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, visi ženklai rodo, kad palūkanų didinimo ciklas greitai turėtų pasiekti piką.
Verslo, būsto paskolų turėtojams jau dabar ne patys geriausi laikai. Per pastaruosius metus paskolų įmokos kai kuriems augo ne kartą.
Tačiau tai ne pabaiga. Europos Centrinis Bankas nusprendė dar kartą kelti bazines palūkanas.
„Infliacija ilgą laiką išlieka per didelė. Turint omenyje besitęsiantį kainų augimo spaudimą, valdančioji taryba šiandien nusprendė padidinti Europos Centrinio banko bazines palūkanų normas 25-iais baziniais punktais“, – sakė Europos Centrinio Banko pirmininkė Christine Lagarde.
„Lietuva aiškiai jau susiduria su recesija, bet reikia nepamiršti, kad ECB priiminėdami sprendimus žiūri į bendrą eurozonos paveikslą. Jie neišsirenka kažkurios vienos valstybės konteksto“, – teigia Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
O bendras paveikslas esą rodo, kad balandį infliacijos augimo dinamika vėl spartėjo. Balandį infliacija euro zonoje siekė 7 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnė nei kovą. Tačiau tai, kad palūkanos pakeltos ne 50 bazinių punktų, irgi ženklas.
„Siunčia žinutę, kad kova prieš infliaciją nėra laimėta, <...> bet, kita vertus, už Atlanto JAV Federalinis rezervas jau paskelbė, davė suprasti rinkai, kad tam tikras etapas jau yra pristabdomas ir jie palūkanų nebedidins. Tai leidžia šiek tiek mažinti, lėtinti tempą kėlimo palūkanų ECB“, – teigia L. Marcinkevičius.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė sako – palūkanų didinimo ciklas jau po truputėlį artėja į pabaigą. „Tempas turėtų išsikvėpti, kol galiausiai, matyt, vasarą išvis sustos“, – sako ji.
Tokie spėjimai, nes esą impulsų infliacijos augimui mažėja.
„Išryškėjo vangesnis bankų kreditavimas, kreditų srautai bankų sektoriuje slopsta eurozonoje. Ir tas pats ekonomikos vangumas ir tai, kad likvidumas mažėja. Rodo, kad gyventojai ir įmonės net atsiiminėja indėlius, kad padengtų savo kreditus ir išvengtų tų aukštesnių palūkanų normų“, – teigia ekonomistė.
Ši situacija, pasak Laisvosios rinkos instituto, esą tik primena žmonėms, kad pinigai dalijami ne už dyką, o nulinės palūkanų normos – anomalija.
„Daugelis paskolų turėtojų, jaunų žmonių ir apskritai tų, kurie dabar moka paskolas, tikriausiai nėra matę tokio dalyko, tokio reiškinio kaip EURIBOR didėjimas. Tai yra tiek politikos formuotojams, tiek patiems žmonėms priminimas, kad pinigai už dyką neturėtų būti dalinami. Tai yra tam tikra anomalija, o ne norma, nors ta anomalija ilgą laiką buvo užsitęsusi“, – savo mintis dėsto Laisvosios rinkos instituto ekspertas L. Marcinkevičius.
Europos Centrinis Bankas siekia, kad infliacija neviršytų 2 proc. ribos.
NT rinka: susidomėjimas išlieka gana aukštas, bet sprendimų laikas – ilgas
Pasak analitikų, nekilnojamojo turto rinka nėra sustojusi, tačiau pokyčių mažai: pardavimų skaičius svyruoja apie šių metų vidurkį, susidomėjimas išlieka gan aukštas, bet sprendimų laikas – ilgas. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje būsto rinkoje, išankstiniais nekilnojamojo turto projektų valdymo ir paslaugų kompanijos „Citus“ duomenimis, nuo metų pradžios sudaryti 862 naujų butų ir kotedžų įsigijimo sandoriai.
Balandį pirkėjai sutarė dėl 214 būstų įsigijimo – beveik tiek siekia šių metų vidurkis. Pernai tuo pačiu laikotarpiu sandorių buvo trečdaliu daugiau, o balandis – 74 sandoriais gausesnis.
Pavasarį atlikta vidinė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos apklausa parodė, jog 76 procentai respondentų antrą šių metų pusmetį tęs suplanuotų projektų įgyvendinimą. Maždaug penktadalis – darbus lėtins arba stabdys.
