Naujienų srautas

Verslas2023.05.10 05:30

Kai studentiška paskola tampa vis didesne našta: „Jei įstojau į nemokamą vietą, bet neturėjau iš ko pragyventi, esu blogesnė?“

00:00
|
00:00
00:00

Sparčiai augančios palūkanos kelia nerimą ne tik valstybės remiamas studijų paskolas pasiėmusiems absolventams, bet ir apie tokią galimybę svarstantiems studentams. Paskolas teikiantis bankas ramina, kad, bendrai palūkanų normai išaugus per 5 proc., šią sumą kompensuos valstybė, tačiau ne visais atvejais. 

Tačiau ministerija tikina, kad didėjantis EURIBOR dydis įtakos studentams iš esmės neturi.

Straipsnis trumpai

  • Augančios palūkanų normos kelia nerimą kai kuriems valstybės remiamas paskolas pasiėmusiems absolventams ir galvojantiems apie tokią galimybę studentams;
  • Jei už paskolą studijų kainai studijų metu bendra palūkanų norma išauga per 5 proc., tuomet studentas moka 5 proc., o tai, kas yra per 5 proc., kompensuoja valstybė, tačiau ne visais atvejais;
  • Ministerija ramina, kad dauguma studentų studijų metu neturi mokėti jokių su paskolos grąžinimu susijusių įmokų ir didėjantis EURIBOR dydis studentams įtakos neturi.

Nusistebėjo negausianti kompensacijos

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį dar kartą 25 baziniais punktais padidino visas tris pagrindines palūkanų normas. Tau jau septintas palūkanų normų pakėlimas per pastaruosius metus.

Kiek anksčiau į LRT GIRDI besikreipusi vilnietė Miglė pasakojo dar studijų metais pragyvenimui pasiėmusi valstybės remiamą paskolą.

Pagal skolinimosi sąlygas, paskolą Miglė turi grąžinti per 15 metų nuo studijų baigimo. Kas metų ketvirtį vilnietė sulaukia laiško apie tai, kaip keičiasi banko suteiktos paskolos palūkanų norma.

Jau anksčiau mergina atvirai nuogąstavo dėl sparčiai kylančio EURIBOR ir didėjančios įmokos bankui.

Reaguodamas į merginos nerimą, paskolas studentams teikiantis bankas tuo metu aiškino, jog paskolų palūkanų apmokėjimas valstybės lėšomis yra reglamentuotas. T. y., jei už paskolą studijų kainai studijų metu bendra palūkanų norma išauga per 5 proc., tuomet mokama 5 proc., o tai, kas yra per 5 proc., kompensuoja valstybė.

Į žurnalistus darkart besikreipusi Miglė sako, kad jos mokamos palūkanos jau viršijo 5 proc. ribą, tačiau kompensacijos ji negaus.

„Paskambino iš banko, pasakė, kad palūkanos didesnės nei 5 proc. yra kompensuojamos tik tiems, kurie ėmė paskolas studijų kainai kompensuoti, o mano yra pragyvenimo išlaidoms. Be to, gal ką nors ne taip supratau, bet sakė, kad kompensuojama tik tiems, kurie dar studijuoja.

Mano paskolos palūkanos jau siekia ir 5,5 proc. Koks skirtumas tarp tų paskolų, nesuprantu absoliučiai. Taip išeina, jei aš sugebėjau įstoti į nemokamą vietą, bet neturėjau iš ko pragyventi, esu blogesnė nei tie, kurie neįstojo į nemokamą?“ – klausia vilnietė.

Paaiškino, kokiais atvejais kompensuojama

„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko aiškinimu, valstybės remiamos paskolos yra trijų rūšių: studijų kainai sumokėti, pragyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms užsienyje.

Palūkanų kompensavimas valstybės lėšomis vykdomas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu. Šis nutarimas, anot T. Puliko, numato, kad jeigu metinė palūkanų, skaičiuojamų studijų metu už naudojimąsi paskola studijų kainai sumokėti, norma viršija 5 proc., šių palūkanų dalis, viršijanti 5 proc., apmokama iš valstybės lėšų, kuriomis disponuoja fondas.

„Ši nuostata netaikoma nutarime nurodytais atvejais, kai apmokamos visos palūkanos. Palūkanos, viršijančios 5 proc., apmokamos fondo lėšomis iki studijų sutartyje nurodytos pradinės studijų pabaigos datos“, – LRT.lt nurodo T. Pulikas.

Banko atstovo aiškinimu, kompensuojama tik paskola studijų kainai: „Tiems, kurie turi paskolą pragyvenimui ar dalinėms studijoms užsienyje, kompensavimas netaikomas.“

T. Pulikas taip pat atkreipia dėmesį, kad kompensuojama tik studijų metu. „Vadinasi, jeigu klientas jau baigė studijas arba yra akademinėse atostogose, tuomet nebekompensuojama – nors paskolą vis dar turi, pats klientas moka pilnai“, – teigia jis.

Banko atstovas taip pat pabrėžia – išaugusios palūkanos kompensuojamos tik iki pradinės studijų pabaigos datos.

„Vadinasi, jei studentas dėl tam tikrų priežasčių studijas baigia vėliau, nei buvo numatyta jo pradinė studijų baigimo data, tuomet kompensuojama tik iki tos pradinės datos, nors studentas vis dar tęsia studijas. Pavyzdžiui, buvo laikinai sustabdęs studijas ir vėliau tęsia mokslus“, – dėsto T. Pulikas.

Kelia klausimų ir nerimo dėl paskolos grąžinimo

Nepaisant to, kad paskolos yra teikiamos su valstybės garantija, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus antrina – kylančios palūkanos kelia neigiamų asociacijų planuojantiems imti paskolą studentams.

„Šiandien tik vienas paslaugos teikėjas – bankas „Swedbank“ – yra nusistatęs fiksuotą palūkanų maržą, tačiau svyruojantis EURIBOR dydis gali išgąsdinti studentus“, – pripažįsta studentų atstovas.

Esant tokiai situacijai, studentams, kurie, anot jo, ir taip vangiai renkasi paskolas, kaip galimybę susimokėti už studijas ar dalį kitų išlaidų, kelia dar daugiau klausimų ir nerimo dėl paskolos grąžinimo.

„Todėl, siekiant suteikti sąlygas studentams saugiai pasiimti paskolas, turime kalbėti apie pačio modelio keitimą, akcentuojant paskolos grąžinimo terminus, kad studentas galėtų pradėti grąžinti paskolą tada, kada jis yra finansiškai pajėgus tai padaryti“, – sako P. Vaitiekus.

Ministerija: didėjantis EURIBOR dydis studentams įtakos neturi

Viename iš Seimo posėdžių parlamentaras Vytautas Gapšys taip pat išsakė nuogąstavimus dėl kylančių palūkanų normų ir galimos įtakos studentų paskoloms. Tąkart švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė komentaro į Seimo nario pasisakymus nepateikė.

Valstybės remiamų paskolų studentams palūkanos yra kintamosios. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, šiuo metu naujai 2023 m. sudaromoms studentų paskoloms taikomas kintamąsias palūkanas sudaro 2,9 proc. banko marža ir 3 mėn. EURIBOR, kuris sudaro apie 5,68 proc. metinių palūkanų.

Vis tik valstybės remiamos paskolos studentams yra teikiamos lengvatinėmis sąlygomis, atkreipia dėmesį ministerija.

„Studijų metu studentui paskolos grąžinimo įmokų mokėti nereikia, o studijų metu palūkanos už studentą gali būti apmokamos valstybės lėšomis. Tad dauguma studentų studijų metu neturi mokėti jokių su paskolos grąžinimu susijusių įmokų ir didėjantis EURIBOR dydis studentams įtakos neturi“, – nurodoma ministerijos atsiųstame atsakyme redakcijai.

ŠMSM atkreipia dėmesį, kad ir paskolų grąžinimo terminas studentams yra pakankamai ilgas – 15 metų po studijų baigimo, todėl, pasak ministerijos, EURIBOR padidėjimas grąžinimo įmokos itin reikšmingai neveikia.

„Be to, šios paskolos dažniausiai grąžinamos kur kas greičiau – vidutiniškai per 5 metus. Vidutinė asmens mokama paskolos grąžinimo mėnesinė įmoka šiuo metu sudaro apie 10–15 Eur, įskaitant ir palūkanas“, – teigia ministerija.

Su paskolų grąžinimo problemomis, kai vėluojama mokėti grąžinimo įmokas, susiduriančių studentų dalis, ministerijos teigimu, taip pat labai nedidelė – apie 2 proc. nuo visų paskolų gavėjų.

„Tačiau siekiant dar labiau sumažinti paskolų grąžinimo rizikas studentams numatyta galimybė 5 kartus kreiptis dėl paskolos grąžinimo atidėjimo iki 1 metų“, – taip pat nurodo ministerija.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi