Šią vasarą elektros kainų dinamika gali kisti, bet situacija nebus tokia bloga, kokia buvo praėjusiais metais, Seime antradienį teigė energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, nors Vyriausybė yra pasiruošusi padėti gyventojams, tikėtina, kad šios pagalbos nebeprireiks. Panašios tendencijos stebimos ir dujų rinkoje – dujų kaina, palyginti su praėjusių metų pabaiga, sumažėjo 5–6 kartus, tačiau čia kompensacijų dar gali reikėti, nurodė ministras.
Kalbėdamas apie situaciją elektros rinkoje, ministras nurodė, kad Lietuva dabar yra arčiau Šiaurės šalių: „Lietuva pagal kainų lygį yra pasislinkusi į Šiaurės Europos pusę. Mes žaliuojame kainų lygiu kartu su Skandinavijos šalimis. Tuo metu Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje kainos yra aukštesnės, apie 100–120 Eur/MWh“, – sakė D. Kreivys.
Jo aiškinimu, antrąjį pusmetį kainų dinamiką gali lemti tai, kad vasarą dėl karščio yra sumažinamas jungčių pralaidumas, mažiau energijos gali pagaminti ir hidroelektrinės.
„Planuojame, kad šią vasarą elektros kainų dinamika gali būti šiek tiek kitokia, bet bet kuriuo atveju ji nebus tokia bloga, kokia buvo praėjusiais metais“, – teigė D. Kreivys.
Jis pažymėjo, kad didmeninių kainų mažėjimas tiesiogiai atsispindi ir vertinant valstybės kompensacijas gyventojams – prireiks keturis kartus mažiau lėšų, negu buvo planuota, – apie 65 mln. eurų.
„Seime šiuo metu svarstomas įstatymas, kuris leis tiekėjams vienašališkai sumažinti kainas. Jeigu tiekėjas nori sumažinti kainas, tiekėjas galės tai padaryti“, – pridūrė D. Kreivys.
Jis priminė, kad kainos bus peržiūrimos gegužės pabaigoje. Kol kas prognozuojami du galimi scenarijai. Remiantis optimistiniu, teigė ministras, kaina svyruos tarp 60–80 Eur/MWh, pesimistiniu – tarp 120–150 Eur/MWh.
„Tai reiškia, kad valstybės intervencijos į elektros kainas antrame pusmetyje nereikės, bet, kaip minėjau, Vyriausybė visada yra pasiruošusi padėti žmonėms, jeigu atsiras toks poreikis. Gegužės mėnesio pabaigoje ta dinamika bus žymiai aiškesnė“, – nurodė D. Kreivys.
Dujų biržoje balandžio mėnesį dujų kaina buvo apie 50 Eur/MWh ir, teigė ministras, palyginti su pastaruoju ketvirčiu, yra sumažėjusi per pusę.
Vertinant ateities sandorius, prognozuojama, kad kaina ir toliau sieks iki 50 Eur/MWh trečiąjį ir kiek daugiau nei 50 Eur/MWh ketvirtąjį ketvirtį.
„Jeigu žiūrėsime, ką turėjome praėjusių metų 3–4 ketvirtį, kainų sumažėjimas yra 5–6 kartai. Tai yra drastiškas mažėjimas ir tai lėmė, kad Europa vartoja 55 mlrd. kub. m mažiau gamtinių dujų, (...) žiemą Europa baigė su rekordiškai pilnomis saugyklomis (...)“, – vardijo D. Kreivys.
Jo aiškinimu, dujų kompensacijoms planuota skirti 130 mln. eurų, tačiau prireiks 40 proc. mažiau – 80 mln. eurų.
„Prielaidų dujų tarifo mažėjimui pagal dujų kainų prognozę dar nematome, tačiau didėjimo taip pat nebus“, – pridūrė ministras.
Anot jo, siekiant išlaikyti dujų tarifą gyventojams, kompensacijų vis dar gali prireikti, todėl Vyriausybė yra numačiusi 50–60 mln. eurų pagalvę.
„Tai bus padaryta iš pirmojo ketvirčio sutaupymų“, – nurodė D. Kreivys.
2023 m. planuojama skirti 135 mln. eurų paramos priemonėms, kuriomis būtų skatinamas namų ūkių energetinis savarankiškumas.
92 mln. eurų skiriama saulės elektrinėms, 0,3 mln. eurų – vėjo elektrinėms, 3,2 mln. eurų – baterijoms, 10 mln. eurų – EV stotelėms, 30 mln. eurų – taršiems katilams keisti.
Energetinėms bendrijoms ketinama skirti 366 mln. eurų. Šios lėšos turėtų būti nukreiptos į energetinio skurdo mažinimą ir energetinio savarankiškumo didinimą. Čia 63,5 mln. eurų numatyta saulės elektrinėms, 18 mln. eurų – vėjo elektrinėms, 268 mln. eurų – skurdo bendrijoms, 6,1 mln. eurų – baterijoms ir 10 mln. eurų – EV stotelėms.
Dar 600 mln. eurų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų bus skirti verslui elektrinėms įsirengti, kad būtų sumažintos veiklos išlaidos.
