Elektroniniai išmanieji kasos aparatai pirmuosius kvitų duomenis Mokesčių inspekcijai, jos teigimu, turėtų pradėti teikti šį mėnesį. Ekspertai sako, kad tokio dydžio projekto, kuris apimtų visą kuo nors prekiaujantį verslą, Lietuvoje nėra buvę. Inspekcija mini būsimą milijoninę šio perversmo naudą. Verslas teigia, kad naujovės – gerai, bet klausia, kodėl už visas turi sumokėti vien jis.
Vadinamųjų naujos kartos kasos aparatų erai „Indritus“ įmonė ruošėsi seniai. Jos vadovė Vida Varnaitė sako jau net pavargusi sekti, kada pagaliau bus ta nauja pradžia.
„Iš pradžių pirkom licencijas, paskum pirkom kasos aparatus, dabar perkam detales į kasos aparatus, kada visa tai baigsis – nežinau“, – LRT TELEVIZIJOS NAUJIENŲ TARNYBAI sako ji.
Mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad, pradėjus naudoti išmaniuosius kasos aparatus, kurie operacijų duomenis jai teiks realiu laiku, verslas kasmet sutaupys beveik 70 mln. eurų.
Tačiau du trečdaliai įmonių atsakė, kad perėjimas prie naujos sistemos lems išlaidas.
„Mūsų apklausa rodo, kad mes nerandam tų 68 mln. ir verslas deklaruoja, kad jis patirs daugiau sąnaudų, negu kad gaus naudos“, – aiškina buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
„Ar taip, ar taip yra kompiuteriniai kasos aparatai, kompiuterinė apskaita. Kas liečia mokesčių atžvilgiu, mums nepasikeis niekas absoliučiai. Išskyrus tą, kad išleidom pinigus. Šiaip įmonei kainavo apie 100 tūkst.“ – skaičiuoja V. Varnaitė.
Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius sako, kad taip tikrai gali būti, mat kasos aparatų kainos skiriasi nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių. Tačiau, tikina jis, kompiuterinių kasos aparatų keisti nereikia. Užteks adaptuoti.
„Žinoma, galėjo atsitikti tokių atvejų, kai tas aparatas kompiuteris naudojamas nuo 1996 m., kai tik atsirado reikalavimai fiskaliniam kasos aparatui, ir jis tiesiog gali būt moraliai pasenęs“, – svarsto R. Puncevičius.
Verslas skaičiuoja, kad kainuos ir pritaikymas. Atsiras aptarnavimo išlaidos, taip pat interneto, jeigu iki šiol jis nebuvo reikalingas. O jei turimi kasos aparatai netiks, teks juos utilizuoti ir tai irgi kainuos verslui. Nors ES šiam projektui skyrusi daugiau nei 3 milijonus eurų.
„Vienkartinių prisitaikymo išlaidų verslas taip, turės, kitaip nebūna, bet šitoj vietoj jos palaipsniui tikrai atsiperka ir verslas iš to turės tikrai didelę naudą“, – tikina R. Puncevičius.
Jis skaičiuoja, kad kasos operacijų žurnalui pildyti vidutiniškai prireikia 30 min. ir tai yra atliekama kiekvieną dieną, pabaigus darbą su kasos aparatu.
„Jeigu mes įvertinsim visą tą sugaištą laiką, plius įsigyjamus popierinius žurnalus, mes ir suskaičiuojame, kad iš esmės yra tie 70 mln., kuriuos sutaupo verslas“, – aiškina jis.
Tačiau verslininkai mano kitaip – esą su modernesniais kasos aparatais nebereikia nei kasos žurnalo, nei kasos čekių kopijų. Todėl tuo, kad galiausiai pavyks sutaupyti, netiki.
Verslas sako, kas, jeigu sistema užlūš – parduotuvė, degalinė ar vaistinė neveiks. Kaltė galbūt bus kvitų duomenis turinčios priimti mokesčių inspekcijos, bet nuostolis – verslui.
Vis dėlto nepasitenkinimo naujove nereiškia didieji prekybos tinklai. Verslo apklausą inicijavusios asociacijos vadovė D. Čibirienė sako, kad jie čia laimės konkurenciją prieš smulkiuosius.
„Vieno kasos aparato aptarnavimas nėra 100 kartų pigesnis negu šimto kasos aparatų aptarnavimas. Visada šimtui aptarnaut kainuos pigiau, kainuos pigiau ir visos sistemos įrengimas šimtui negu vienam“, – dėsto ji.
Iš viso Lietuvoje per porą metus turi būti pakeista apie 100 tūkst. kasos aparatų.
Mokesčių inspekcija tikisi, kad tada sumažės šešėlio. Verslas tuo abejoja.
