Po rekordiškai prastų praėjusių metų pensijų fondams visuomenėje kilo diskusijos dėl automatinio įtraukimo sistemos. Lietuvos bankas siūlo korekcijas – susieti pensijų išmokų ribas su būsimos pensijos dydžiu, suteikti daugiau lankstumo.
Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos nuomone, vieną kartą žmogui atsisakius kaupti, antrąkart jam galėtų būti siūloma po trejų ar penkerių metų arba suteikti galimybę pasitraukti po 1–3 mėnesių, atskaičius pirmąją įmoką.
Pensijų fondų valdytojai sako, reikia galvoti ir apie išimtis, kada žmogus galėtų pasiimti bent dalį pinigų anksčiau laiko.
Devynis kartus pamatuok ir tik dešimtą – kirpk. Taip apie galimus pokyčius antrojoje pensijų pakopoje kalba Lietuvos bankas. Pasak valdybos nario S. Krėpštos, sistemai reformos nereikia, bet patobulinimai – praverstų.
„Kuomet lėktuvas skrenda pro turbulencijos zoną, nėra pats geriausias būdas spręsti problemas atidarant langus ir duris, užtenka prisisegti saugos diržą“, – vertina Lietuvos banko valdybos narys.
Taip pat skaitykite
S. Krėpšta sako, kad jei valstybei rūpi dirbančiųjų ateitis, leisti iš viso išeiti iš pensijų kaupimo būtų neprotinga, tačiau įtraukiant žmones į sistemą reikėtų daugiau lankstumo.
„Kuomet žmonės yra pakviečiami dalyvauti automatinio įtraukimo būdu, galėtų turėti lankstesnes galimybes atsisakyti kaupti ir galbūt nebūtų poreikio kviesti juos į sistemą tris kartus, galbūt užtektų 2 kartų“, – sako Lietuvos banko valdybos narys.
Kita Lietuvos banko siūloma galimybė – pirmą kartą sistemoje atsidūrusiam ir įmoką sumokėjusiam žmogui leisti per mėnesį ar kelis iš sistemos pasitraukti. Profesorius Romas Lazutka sako – tai nepadės.
„Žmonėms reikia padaryti tą sistemą privačią, t. y. valstybei nefinansuoti ir žmonėms leisti pasiimti kada jie nori. Ir tai būtų spaudimas pensijų fondų valdytojams būtent komunikuoti, skleisti informaciją, rodyti žmonėms, kad jiems dalyvavimas yra naudingas“, – teigia ekonomistas profesorius Romas Lazutka.
Pasakyti, kad ateitis bus graži – neužtenka, sako R. Lazutka. Esą tą pažadą jau girdėjome prieš kone dvidešimt metų, kai buvo kuriama pensijų kaupimo sistema, bet ta ateitis yra šiandien ir ji, anot profesoriaus, negraži. Ekonomisto nuomone, norint motyvuoti žmones kaupti senatvei, būtina parodyti konkrečių visuomenės grupių gaunamas priemokas.
„Tie, kurie uždirba daug, kurie uždirba vidutiniškai, moterys ir vyrai. Tie, kurie dalyvavo tik paskutinius 5 metus, ir tie, kurie dalyvavo 15 ar 18 ar 10 m. – tai tokia informacija leistų susidaryti tiesiog supratimą apie tai, kaip ta sistema veikia“, – mano ekonomistas.
Atsiimti visą ar bent dalį sukauptų pinigų, Lietuvos banko vertinimu, reikėtų leisti tiems jau pensijos sulaukusiems asmenims, kurių ir pensija maža, ir fonde sukaupta mažai lėšų. Tokiu atveju, esą, periodinės išmokos visą likusį gyvenimą tampa abejotinos. Tačiau šiuo metu kaupiantiems dar ne pensinio amžiaus žmonėms leisti pasiimti pinigus būtų klaida, sako Lietuvos banko valdybos narys.
„Esant tokiai galimybei, žmogus tiesiog atsisakytų didesnių senatvės pensijos išmokų tuo metu, kai jis išeina į pensiją. Tai suteiktų galbūt trumpalaikę naudą, bet tai turėtų labai dideles pasekmes tada, kai žmogus išeis į pensiją“, – tvirtina S. Krėpšta.
„Verta svarstyti atskiras išimtis. Ypač, kai žmonės, pavyzdžiui, suserga kažkokia kritine liga, o jiems dar tik 40–50 m., jie turi nemažas santaupas ir reikia galbūt operacijai ar gydymui, tačiau jie visiškai negali pasinaudoti iki kol jiems nesuėjo pensinis amžius“, – svarsto „Goindex“ vyriausiasis investicijų valdytojas Marijus Kalesinskas.
Šiuo metu aktyviai pensiją kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst. žmonių – tai keik daugiau nei pusė visų dirbančiųjų.
