Jei įmokos į antrąją pensijų kaupimo pakopą būtų padvigubintos, žmonės gautų 76 proc. didesnes pensijas, skaičiuoja Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Penktadienį jis pristatė 5 kryptis, kaip būtų galima tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą, ir pažymėjo, kad, norint užsitikrinti orią senatvės pensiją, būtina dalyvauti papildomame kaupime.
S. Krėpšta akcentuoja, kad demografinės prognozės Lietuvai nepalankios – visuomenė ir toliau sensta, o ateityje vienam dirbančiajam teks išlaikyti vis daugiau senatvės pensijos amžiaus asmenų.
„Šiuo metu 2 darbuotojai išlaiko vieną pensininką, o ateityje šis santykis bus mažesnis“, – sako S. Krėpšta.
Jis mano, kad kaupimas pensijų fonduose suteikia diversifikavimo galimybę. Be to, pensijų lygis Lietuvoje atsilieka nuo pažengusių šalių. Lietuvoje pakeitimo norma (santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo) siekia kiek daugiau nei 40 proc., nors labiau pažengusiose šalyse – apie 70–80 proc., todėl kaupimas antrojoje pakopoje vienas iš būdų užsitikrinti didesnę pakeitimo normą.
S. Krėpšta skaičiuoja, kad dalyvaujant kaupime visą darbingą amžių galima tikėtis 32 proc. didesnių pajamų senatvėje nei vien tik „Sodros“ mokama pensija.
Jeigu pensijai kaupti būtų skiriama dvigubai daugiau nei dabar (šiuo metu gyventojas maksimaliai skiria 3 proc. nuo bruto darbo užmokesčio ir dar 1,5 proc. nuo VDU prideda valstybė), išmokos gyventojui sudarytų 76 proc. „Sodros“ mokamos pensijos, o pakeitimo norma pasiektų apie 70 proc. tuo metu esančio vidutinio atlyginimo.
„Tai atitiktų Skandinavijos šalių lygmenį“, – sako S. Krėpšta.
Jis taip pat pažymi, kad Skandinavijos šalyse privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka į pensijų fondus siekia apie 10 proc. uždirbamų pajamų. Be to, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų EBPO priklausančių šalių dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas.
Iš 38 EBPO šalių kaupimas privalomas 14 jų, o savanoriškas kaupimas su automatiniu įtraukimu – 6 šalyse.
Penki pensijų sistemos pokyčių keliai
Lietuvos banko valdybos narys taip pat pateikė ir 5 kryptis, kaip būtų galima tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą.
„Visų pirma siūlome pagerinti komunikaciją tiek su visuomene, tiek su kaupiančiaisiais. Yra įvairių būdų aiškiau paaiškinti, kokia įsitraukimo į papildomą kaupimą prasmė, kokios yra galimybės atsisakyti dalyvauti kaupime“, – sako S. Krėpšta.
Lietuvos bankas taip pat siūlo, kad reiktų didinti automatinio įtraukimo lankstumą, mažinant pakartotinio įtraukimo skaičių. Pavyzdžiui, vieną kartą atsisakius įtraukimo, antras įtraukimas galėtų būti po trejų ar penkerių metų arba galimybę pasitraukti iš kaupimo būtų galima suteikti po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo atskaičiavimo.
Lietuvos bankas mano, kad taip pat būtų galima tobulinti pensijų išmokų būdus.
„Kai kuriuos žmones erzina, kai yra sukaupta nedaug lėšų, tačiau vis tiek yra prievolė pirkti periodinę išmoką. Čia galėtų būti tampresnis ryšys tarp išmokos dydžio ir vidutinės pensijos. Jei santykis yra nedidelis ir siekia, tarkime, 3–5 proc., tai tikrai nėra tas priedas, kuris turėtų būti mokamas periodiniais mokėjimais visą likusį gyvenimą“, – sako S. Krėpšta.
Šiuo metu sulaukus pensinio amžiaus gauti visą sukauptą sumą iš karto gali tik tie, kurie sukaupė iki 5 tūkst. eurų.
Ketvirtasis siūlymas – mažinti pensijų fondų valdytojams galimus atskaitymus.
„Atskaitymai jau dabar yra maži Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis. Tačiau tikrai verta paieškoti galimybių mažinti mokesčius ir pensijų atskaitymus dar labiau. Pavyzdžiui, turto išsaugojimų fondų mokesčiai galėtų būti susieti su uždirbama grąža, įvedant sėkmės mokestį. Jei grąža būtų neigiama, mokesčiai galėtų būti lygūs nuliui“, – svarsto S. Krėpšta.
Penktasis siūlymas – didinti bendrovių atsakomybę ir lankstumą. Pavyzdžiui, reikšmingai nedidinant rizikos, padidinti investavimo objektų, kurie gali sudaryti pensijų fondų turtą, spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar teisės aktuose nenumatytas finansines priemones.
Lietuvos banko valdybos narys taip pat atkreipė dėmesį, kad, prieš imantis bet kokių pokyčių antrojoje pensijų pakopoje, labai svarbu įvertinti pokyčių pasekmes.
„Svarbu visus pokyčius devynis kartus pamatuoti ir tik tada kirpti“, – akcentavo S. Krėpšta.
Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja 1,4 mln. asmenų (aktyviai 778 tūkst.). Tai yra apie 54 proc. visų dirbančiųjų.
Lietuvoje yra 6 kaupimo bendrovės, o pensijų fonduose sukauptas turtas siekia 5,6 mlrd. eurų. Vidutinė metinė grąža nuo 2004 m. siekia 4,7 proc., o nuo 2019 m. – 7,2 proc.
