Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad elektros kainoms grįžti į buvusias aukštumas nėra galimybių. Pasak jo, tai nėra tikėtina, nes esančios dujų kainų lubos neleis pasiektų tokių kainų, kokios buvo praeitų metų rudens pradžioje.
„Be abejo, tendencija yra pakankamai saugi šiai dienai ir nemanau, kad drastiškai dujų kaina kiltų, todėl elektros kainai grįžti į tas aukštumas, kurios buvo, nėra galimybių“, – pirmadienį TV3 televizijai teigė D. Kreivys.
„Aš manau, kad taip (elektros krizė kainų praeityje – ELTA). Dujų lubos yra įdėtos ir jos neleis pasiekti tokių kainų, kokios buvo“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad elektros kainos yra kritusios ne tik dėl kritusių dujų kainų, bet taip pat ir dėl vėjuoto oro bei didelio vandens kiekio, tačiau pagrindine priežastimi išlieka žemos dujų kainos.
„Praeitais metais vasarį mes dujų kainas turėjome dvigubai didesnes negu dabar. Tai reiškia, kad dujų kainos, kurios nustato aukštutines ribas elektros, yra sumažėjusios, todėl elektros kaina jau negali šokti į tokias aukštumas. Dar viena iš priežasčių yra tai, kad turime labai daug vėjo, vėjuotas oras, turime daug atolydžių, daug vandens ir tai yra viena iš pagrindžių priežasčių taip pat“, – sakė politikas.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad Prancūzijoje pasileido visa eilė reaktorių. Jeigu vasarą apie 40 proc. visų reaktorių stovėjo, dabar didžioji jų dalis dirba. Situacija yra radikaliai pasikeitusi, bet svarbiausia dedamoji yra tai, kad dujų kainos yra rekordinėse žemumose, palyginus su tuo, ką turėjom prieš metus“, – pridėjo jis.
Vis tik D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad nors ateities sandoriuose aukšta dujų kaina nėra prognozuojama, tačiau labai sunku prognozuoti, kaip pasikeis situaciją Vokietijai pradėjus pildyti savo saugyklas.
„Prognozę šiai dienai matome dujų, ji yra tokia, kad ateities sandoriuose neprognozuojama labai aukšta kaina. Praktiškai yra tame pačiame lygyje. Tačiau labai sunku prognozuoti, kokia situacija pasidarys, kai Vokietija pradės pildyti savo saugyklas“, – aiškino ministras.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje paaugo 6 proc. ir siekė 125,21 Eur/MWh, tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektra pigo po 2 proc., iki 113,88 Eur/MWh, rašoma bendrovės „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Nepaisant didmeninės elektros kainos augimo, nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos praėjusią savaitę sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, „Elektrum Lietuva“ praėjusią savaitę kainas sumažino vidutiniškai 15 proc., „Ignitis“ – 8 proc., „Enefit“ – 3 proc.
Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione mažėjo 23 proc. iki 89,42 Eur/MWh ir tai labiausiai lėmė 56 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse ir sumažėjusios kuro kainos.
„Igničio“ sėkmė jūrinių vėjo parkų aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis“
D. Kreivio teigimu, valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Ignitis“ sėkmė vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis.
„Aš manau, kad valstybė, kaip „Igničio“ savininkas, turėtų „Igničiui“ nustatyti tam tikrus reikalavimus ar palinkėjimus per lūkesčių laišką, kad bent vienas iš aukcionų būtų laimėtas“, – sakė jis.
„Turbūt visą laiką noras būtų, kad ir nacionalinė kompanija kažką laimėtų. (...) Bet konkursai yra konkursai, aukcionas yra aukcionas – kas mokės daugiau, tas jas (teises vystyti jūrinius vėjo parkus – BNS) gaus“ , – į klausimą, koks yra valstybės interesas jūrinių vėjo parkų aukcionuose, ar kad jūrinius vėjo parkus vystytų nacionalinė kompanija, ar užsienio investuotojai, atsakė D. Kreivys.
Finansų ministerija valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, smulkieji akcininkai – 25,01 proc.
Energetikos ministro teigimu, nemaža dalis didžiausių užsienio vėjo jėgainių parkų vystytojų „ir dabar suka sparnus aplink šituos (jūrinius vėjo – BNS) parkus“.
„Mes esame pirmieji, kurie vykdysime aukcionus Baltijos jūros rytinėje dalyje ir tikrai manau, kad konkursai bus rimti“, – tvirtino ministras.
D. Kreivys pabrėžė, jog valstybė tikisi, kad iš jūrinių vėjo parkų gaus pinigų į biudžetą.
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Pirmojo 700 megavatų (MW) galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.
Antrasis tokios pat galios vėjo parkas būtų vystomas be valstybės paramos, jo laimėtojas, skirtingai nei pirmojo, turėtų pats atlikti jūros tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus.
Be „Ignitis grupės“, pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje aukcione taip pat ketina dalyvauti „Green Genius“, „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, juo domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo jėgainių parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.
Abu vėjo parkus Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.
