Maisto produktai per metus pabrango daugiau nei trečdaliu ir, ekonomistai sako, kurį laiką dar brangs. Nors bendra infliacija šiemet jau turėtų tapti vienaženklė.
Antroje metų pusėje, ekonomistai tikisi, įvyks ir kitas lūžis – išaugs gyventojų perkamoji galia, nes dabar perpus mažesnis nei infliacija vidutinis pajamų augimas turėtų susilyginti su kainų augimu.
Šeimos finansų profesionalai sako, gyventojų elgesys rodo, kad dėl infliacijos ir išaugusių kainų sunerimę jie buvo rudenį, o artėjant šventėms, pirko net labiau nei pernai prieš Kalėdas.
Bet naujų metų pradžia, prekybininkų teigimu, visada liūdna, šiemet – ypač.
Gruodžio metinė infliacija siekia beveik 22 proc. – dvigubai didesnė nei buvo lygiai prieš metus.
„Asmenims, kurie gauna minimalią mėnesinę algą, mažas pajamas uždirbantiems asmenims, maisto prekių kainų kilimas tikrai turi neigiamą poveikį, vartotojams sudėtinga įsigyti norimų prekių“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja Viktorija Tauraitė.
Labiausiai per metus brango kietasis kuras – beveik 140 proc. Dujų kaina kilo 74 proc., elektros – 72 proc., šilumos – 34 proc, o dyzelino – 25 proc.
Iš maisto per metus labiausiai brango cukrus. Beveik 70 proc.,
kruopos – 57 proc., mėsos konservai – 54 proc., kefyras, rūgpienis, pienas – daugiau nei 50 proc.
„Kam žmonės išleidžia pinigus gruodžio mėnesį, tai buvo susijusios su maisto prekėmis, su būstu ir su transporto išlaidomis“, – atskleidžia V. Tauraitė.
„Tačiau, mes turime didėsiantį neapmokestinamą pajamų dydį, minimalią algą, ir pensijas augančias, valstybė tikrai remia nemažai tų išaugusių kainų, tas leidžia išlaikyti vartojimą gana normaliame lygyje“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Bendra infliacija Lietuvoje mažėja trečią mėnesį iš eilės ir, ekonomistų teigimu, šiemet jau turėtų tapti vienaženklė, nes pinga dauguma žaliavų, ne tik energetiniai ištekliai. Dėl to mažėja verslo išlaidos. Bet paslaugos ir maistas dar kurį laiką brangs.
„Žaliavų pabrangimas <..> nebuvo iš karto įtrauktas į galutines vartotojų kainas. Ir tas perėjimas užtrunka šie tiek ilgiau. Mes matome rinkose, kiek žaliavos brango, taip pat ir energetikos kainos – jos iš karto nebuvo visu mastu permestos galutiniam vartotojui.
Todėl dabar matome tokį kaip ir pereinamąjį laikotarpį“, pažymi Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Tačiau metams įpusėjant, ekonomistai prognozuoja, gyventojų pajamų pokytis prilygs kainų pokyčiui. Pernai pajamos augo vidutiniškai apie dešimtadalį – kone perpus mažiau nei vidutinė metinė infliacija.
„Darbo užmokesčio prognozė, kuri sudaro šiek tiek daugiau nei 9 proc., ir infliacijos prognozė, kuri yra 9,5, yra gana artimos. Tai, žiūrint į tą bendrą tendenciją, jau šių metų antroje pusėj greičiausiai mes matysim tą apsivertimą, kai infliacijos tempai bus lėtesni, o atlyginimų augimas išliks gana spartus“, – prognozuoja D. Imbrasas.
Infliacija mažėja ir kitur: JAV jau penktą mėnesį iš eilės, Europoje – antrą mėnesį.
Vis dėlto, ekonomistai sako, kad kainas diktuoja ir paklausa. Jeigu Lietuvoje ji išliks aukšta – žmonės toliau nesiliaus gausiai pirkti, tai bus tai, dėl ko kainos nekris taip sparčiai kaip galėtų.
