Dar vasarą prognozuotas kainų augimo pikas vis dar nepasiektas, o infliacija Lietuvoje išlieka viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Kai kurie ekonomistai neslepia, kad juos stebina, kiek lietuviai sutinka mokėti už tam tikras prekes ir paslaugas. Vis dėlto didėjant palūkanoms, o ir lėčiau augant atlyginimams, ekspertų teigimu, infliacijos paūmėjimas palaipsniui turėtų išsikvėpti.
Eurostato duomenimis, infliacija Europoje yra pasiekusi 10 proc., tuo tarpu Lietuvoje ji – daugiau nei 2 kartus didesnė – rugsėjį siekė 22,5 proc. Didžiausia infliacija ir toliau išlieka Estijoje – 24 proc.
Kainos ES per metus padidėjo kone 11 proc., o vien euro zonoje jau beveik siekia 10 proc.
Iš keturių pagrindinių infliacijos dedamųjų rugsėjį labiausiai – 40,7 proc. – išaugo energijos kainos. Maisto produktai, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai pabrango 11,8 proc.
Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo metinė infliacija (rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju) siekė 24,1 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 pastarųjų mėnesių, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių) – 16,3 proc.
Vartojimo prekių kainos per metus Lietuvoje, Statistikos departamento teigimu, padidėjo 28,9 proc., paslaugų – 12,9 proc.
Lietuvos bankas: infliaciją lemia vidaus veiksniai
Anot Lietuvos banko (LB), didžiąją dalį infliacijos šalyje lemia vidaus veiksniai. Kaip vieną iš infliaciją lemiančių vidaus veiksnių LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus įvardijo sparčiai šalyje augantį darbo užmokestį.
„Didžioji arba labai didelė infliacijos dalis ateina iš veiksnių, kurie yra vidaus rinkoje, – iš darbo užmokesčio augimo. Monetarinė pinigų politika yra svarbi kovojant su infliaciniais procesais ir Lietuvoje ji yra labai svarbi, nes daug kas nelemta paklausos pusės“, – aiškino G. Šimkus.
Vidaus veiksnių nulemta infliacija Lietuvoje, anot jo, viršija 10 proc. ribą: „Grynoji infliacija Lietuvoje jau viršija 10 proc. ir tai yra ta infliacijos dalis, kuri ateina iš mūsų vidaus veiksnių.“
Pasak G. Šimkaus, infliacija ir toliau gali išlikti aukšta, todėl būtina parama labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms ar verslui.
„Neturime iliuzijų dėl infliacinių procesų, jie intensyvėja ir toliau bus stiprūs ir platesni“, – sakė jis.
Dujų kainų kreivė nusirito žemyn
Anksčiau buvo kalbėta, kad infliacijos pikas bus pasiektas vasaros gale, tačiau, kaip jau minėta, šis rodiklis kiekvieną mėnesį tik auga.
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė neslepia – prognozuoti infliacijos tendencijas, kai Europos regionas skendi neapibrėžtume ir V. Putino sukeltoje energetinėje krizėje, nėra dėkingas užsiėmimas.
„Energetikos nešikliai naudojami horizontaliai visų prekių ir paslaugų pridėtinės vertės grandinių nareliuose, tad natūralu, kad mastas, kuriuo tendencijos energetikos rinkoje veikia infliaciją, yra didžiulis“, – LRT.lt teigia analitikė.
Vis dėlto, užuominų apie tai, kad infliacija netrukus turėtų išsikvėpti, I. Genytės-Pikčienės teigimu, vis daugėja.
„Pesimistiški pasaulio ir ypač Europos ekonomikos dalyvių lūkesčiai jau veikia pasaulines žaliavų rinkų tendencijas ir žaliavų kainų indeksai jau sminga žemyn.
Europai spėjus sėkmingai apsirūpinti žiemai dujomis ir gausiai investuojant į energetikos alternatyvas rusiškoms, net ir dujų kainų kreivės nuo istorinių rekordų rugpjūtį nusirito iki pavasarį stebėto lygio“, – pastebi ekonomistė.
Nors žaliavų kainos atslūgo nuo šių metų vasarą pasiekto piko, „Euromonitor International“ ekonomistės Aleksandros Svidler pastebėjimu, šis atoslūgis dar nespėjo pasiekti vartotojų ir atsispindėti rugsėjo mėnesio infliacijos lygyje.
„Prognozuojame, kad reikšmingesnio infliacijos augimo tempo sulėtėjimo sulauksime kitais metais, toliau slūgstant žaliavų (energijos, maisto ir kt.) kainų augimui. Be to, rekordinių aukštumų siekianti infliacija, keliamos palūkanų normos ir įsibėgėjantis ekonominio augimo sulėtėjimas (ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu) turėtų sumažinti vartotojų perkamąją galią ir nuslopinti vartotojų paklausą, ir taip prisidėti prie infliacijos augimo mažėjimo“, – LRT.lt komentuoja A. Svidler.
I. Genytė-Pikčienė taip pat sako pastebinti, kad vartojimas Lietuvoje jau nuo vasaros pradžios Lietuvoje krenta, o tai turi įtakos ir infliacijai.
„Besipučianti kainų komponentė verčia ekonomikos dalyvius keisti savo elgseną ir, brangstant visoms pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms, atsisakyti ne pirmos svarbos vartojimo“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas taip pat teigia manantis, kad dabartinė situacija energetikos rinkose duoda signalą, jog infliacija neturėtų toliau didėti.
„Mes matome mažėjančią elektros kainą, dujų kaina šiuo metu gana stipriai nukrito, tai turėtų turėti įtakos infliacijos skaičiams. Vargu, ar matysime stiprų kritimą, greičiau kalbame apie tolimesnį ne augimą. Aišku, nežinome, ar ilgam, bet šiuo metu taip atrodo situacija energetikos rinkoje. Jeigu staiga, pavyzdžiui, pasikeistų temperatūra ar dar kas nors nutiktų rinkose, kainos galėtų sukilti.
Žiūrint į šios dienos perspektyvą, yra prielaidų manyti, kad infliacijos augimas turėtų sustoti. Aišku, skaičiuojant, kaip matome, yra šiek tiek vėlavimo. <...> Bet kuriuo atveju, šiuo metu daugiau ženklų, kad ji sustos augti, gal kažkiek net ir sumažės, bet, aišku, nebus žema, kaip gal kartais tikimės“, – LRT.lt komentuoja D. Misiūnas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikisi, kad jau spalio infliacija bus mažesnė. Anot jo, infliacija ilgainiui turėtų susitraukti ir dėl, kaip jau buvo minėta, mažėjančių gyventojų lūkesčių.
„Infliacija buvo, bet nereiškia, kad bus. Ji turėtų sumažėti ir mes visi turime mažinti infliacinius lūkesčius. Ko tikrai nereikia ekonomikai, kad tie infliaciniai lūkesčiai didėtų“, – teigė ekonomistas.
Infliaciją kaitino ir augantys atlyginimai
I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, infliaciją Lietuvoje dar prieš energetinę krizę kaitino ir vadinamoji kainų ir atlyginimų spiralė.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo galima stebėti dviženklį atlyginimų augimą. Kasmet buvo sparčiai keliama mėnesinė minimali alga, kurios impulsas paprastai nuvilnija per pajamų vertikalę aukštyn, paveikdamas ir atlyginimus, mokamus už kvalifikuotą darbą.
Sparčiai kylančios darbo sąnaudos ypač kaitino paslaugų kainas, nes paslaugų kainodaroje jos sudaro itin reikšmingą dalį. Stebėjome ilgalaikį paslaugų kainų augimą net ir tais laikotarpiais, kai prekės nebrango“, – akcentuoja ekonomistė.
Šiuo metu įmonės yra atsidūrusios tarp kūjo ir priekalo: augančių sąnaudų ir niūrios pardavimo perspektyvos, sako analitikė.
„Tad kol dar vis nominalia apimtimi pardavimai nekrenta, bandoma sukaupti atsargų, nes žiema tikrai nelepins – neapibrėžtumo ir rizikos daug, sąnaudas didins nuo sausio net 15 proc. keliama mėnesinė minimali alga, o prekių ir paslaugų paklausa, tikėtina, bus gerokai kuklesnė“, – pažymi I. Genytė-Pikčienė.
Tam tikrus pasvarstymus apie šalyje egzistuojančią vidinę, vadinamąją „godumo“ infliaciją ekonomistė vertina atsargiai.
„Ar tai kai kurių įmonių godumas, ar pastangos išlikti, suspėti susiformuoti bent minimalią finansinę pagalvę sunkesniam raidos etapui, labai priklauso nuo atskiro sektoriaus ar net įmonės situacijos.
Yra įmonių, kurios laižosi dar pandemijos paliktas žaizdas ir bando atlaikyti antrą krizę iš eilės, yra ir tokių, kurios naudoja itin daug energijos ir jų verslo modeliui elektros kainų šokas yra kone kritinis. Tad „godumo“ infliacija yra labiau generalizavimas nei taikli diagnozė“, – teigia mananti I. Genytė-Pikčienė.
Vertindama vidinę infliaciją Lietuvoje, A. Svidler sako, jog, natūralu, kad kylant energijos bei kitų žaliavų kainoms, darbo išteklių ir kitoms sąnaudoms, dalį patiriamos naštos įmonės stengiasi perkelti klientams per padidėjusias prekių ir paslaugų kainas. Vis dėlto, vienareikšmiškai teigti, kad įmonės piktnaudžiauja susiklosčiusia padėtimi, anot jos, negalima, neišanalizavus konkrečios įmonės situacijos ir finansinių ataskaitų.
„Taip pat, esant laisvos rinkos sąlygoms, tiek vidinė konkurencija šalies viduje, tiek išorinė konkurencija neleis įmonėms pernelyg ilgai piktnaudžiauti nustatant prekių ir paslaugų kainas, kadangi vartotojai gali pradėti ieškoti pakaitų pernelyg pabrangusiems produktams. Svarbu atsiminti, jog verslai tokiu atveju susiduria su papildoma rizika – esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui ir dėl aukštos infliacijos krentant vartotojų perkamajai galiai, smarkiai padidėja vartotojų jautrumas kainų pokyčiams.
Taigi nepagrįstas drastiškas kainų kėlimas gali neigiamai paveikti įmonės pajamas ir vartotojų lojalumą. Dėl to, nepaisant didelio spaudimo pelno maržoms dėl padidėjusių sąnaudų, kai kurie verslai būna priversti imtis klientų išlaikymo ar pritraukimo priemonių (tokių kaip ypatingi pasiūlymai, akcijos ir išpardavimai)“, – LRT.lt komentuoja A. Svidler.
Kaina keliama, kol gyventojas sutinka mokėti?
Paklaustas, kiek, jo manymu, šalyje egzistuoja vidinė infliacija, T. Povilauskas akcentavo, kad kylančios kainos yra rinkos ekonomikos dalis.
„Jeigu man moka, kodėl aš nedidinsiu kainos? Aš keliu kainą tiek, kiek vartotojas moka, čia yra rinkos dėsniai. Nustebino, kiek lietuvis moka ir gali mokėti šiais metais, bet žiūrint į priekį, lubos yra ir infliacija turėtų mažėti. <...>
Prisidės didesnės palūkanos, atlyginimai kitais metais augs mažiau, tad galimybių mokėti daugiau bus mažiau. Manau, kad mes tas lubas jusime jau labiau“, – akcentavo ekonomistas.
„Pirkau turguje daržoves, klausiu, kodėl pabrango dvigubai, atsako – elektra pabrango penkiskart. Pasakiau, kad tai jam tikrai nedaug sudaro. Sako: „Koks skirtumas, pirkėjas moka, aš kiek noriu, tiek keliu“, – pasakojo ekonomistas.
Pavyzdys, Eurostato duomenimis, žaliavinis pienas rugpjūtį: palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, tarp Europos Sąjungos (ES) šalių jis Lietuvoje brango labiausiai – 65 proc.
Apibendrindama I. Genytė-Pikčienė sako, kad infliacijos paūmėjimas palaipsniui turėtų išsikvėpti ir kitąmet grįžti į vienženklę teritoriją. Vis dėlto, neapibrėžtumo faktorius energetikoje, neslepia ji, išlieka.
„Ilga, snieguota ir itin šalta žiema ištuštintų dujų atsargas gerokai greičiau, o tai lemtų dujų paklausos šuolį ir atitinkamai paveiktų kainas. Rinkų dalyviai atidžiai stebi energetinės infrastruktūros plėtros planus, tad nukrypimai nuo terminų, trikdžiai ar avarijos esamoje infrastruktūroje taip pat gali turėti neigiamą poveikį dujų kainai“, – pažymi ekonomistė.
