Maisto produktams šiemet rekordiškai brangus, finansų ekspertai pataria parduotuvėse lankytis kuo rečiau, planuoti savo pirkinius, o ir įsivertinti prekybos tinklų siūlomas akcijas. Pakeitus apsipirkimo įpročius, anot jų, galima sutaupyti iki 30 proc. išlaidų.
Maistas, būsto išlaikymas, transportas – itin smarkiai piniginę kas mėnesį paploninančios išlaidos. Publikacijų cikle „Gyvenu taupiau“ LRT.lt žurnalistai pasakoja, kaip keisdami savo kasdienius įpročius bei priimdami racionalesnius ir tvaresnius vartojimo sprendimus galime sutaupyti energijos, pinigų ir laiko.
50 proc. brangesni pieno produktai
Kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su praėjusių metų rugsėju, buvo 30 proc. brangesnis. Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainos per metus augo 38,5 proc.
Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistų skaičiavimais, labiau brango pigesnės prekės, tad gyvenantieji skurdžiau ir taupantieji infliaciją, tikėtina, pajuto labiau.
Tarp labiausiai brangusių produktų – tie, kurių nemažai auginama ar gaminama ir eksportuojama iš Ukrainos.
Banko „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus teigimu, maisto kainos Lietuvoje augo bene sparčiausiai visoje euro zonoje.
Jo skaičiavimais, per metus labiausiai – beveik 50 proc. – išaugo pieno produktų kainos. Antroje vietoje pagal kainų pokytį – maždaug trečdaliu pabrangę duonos gaminiai. Taip pat nemenkai, apie ketvirtadalį, pakilo mėsos kaina, o daržovės brango apie 20 proc.
„Maisto kainos augo dėl nemažai priežasčių: didėjančios energijos kainos, dėl karo Ukrainoje pakilusios grūdų, naudojamų ne tik maisto produktams, bet ir gyvulių pašarams, kainos ir pan.
Prekybininkai pakilusius kaštus dažniausiai perkelia ant pirkėjų pečių, nes perkamoji galia šalyje yra išaugusi ir žmonės sutinka mokėti už produktus daugiau“, – tikina E. Jurevičius.
Statistikos departamento duomenimis, šeima su dviem suaugusiais ir dviem vaikais vidutiniškai per mėnesį maistui pernai išleido 27 proc. visų išlaidų.
„Eurostatas, skaičiuodamas infliaciją, vertina, kad maistui išleidžiame 21 proc. išlaidų. Vadinasi, reikėtų vertinti, kad išlaidos maistui sudaro apie 20–30 proc. visų išlaidų“, – LRT.lt paaiškina SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Kadangi maisto produktai per metus pabrango apie 30 proc., E. Dovbyšienės teigimu, atitinkamai reikėtų padidinti ir išlaidas šiais metais.
„Pavyzdžiui, jeigu pernai maistui šeima išleido apie 400 eurų, šiemet tam būtų skirta kiek daugiau negu 500 eurų. Tiesa, tai yra skaičiai, neįtraukus viešojo maitinimo išlaidų“, – skaičiuoja E. Dovbyšienė.
Vis dėlto E. Jurevičius sako pastebintis, kad žymiau išaugo ne visų maisto produktų kainos: „Ilgo galiojimo prekės pabrango iki 10 proc. Tad keičiant savo pirkinių krepšelio sudėtį ir įpročius galima sutaupyti.“
Pataria parduotuvėse lankytis rečiau
Paklausta, kaip gyventojai galėtų maistui išleisti mažiau, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos doc. Ieva Bužienė atsako, kad patarimas labai paprastas – disciplina.
„Jeigu einame apsipirkti, būtinai susidarome sąrašą. Gyventojui, vaizdžiai tariant, reikia nepasiduoti prekybininkų gudrybėms ir reklamoms. Visi reikalingi produktai ir būna sudėlioti parduotuvių pabaigoje, kad mes eidami dar ką nors prigriebtume“, – atkreipia dėmesį I. Bužienė.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė antrina, kad, pakeitus savo apsipirkimo įpročius, galima sutaupyti nuo 10 iki 30 proc. išlaidų. Ji taip pat ragina parduotuvėse lankytis rečiau.
„Tyrimai rodo, kad seniau į parduotuvę vidutinis lietuvis eidavo maždaug 20 kartų per mėnesį, o dabar dar dažniau – kartais netgi ir 25 kartus.
Beveik kiekvieną dieną eidami į parduotuvę mes pasiimame į savo krepšelį nereikalingų, nesuplanuotų, emocijų padiktuotų pirkinių“, – sako finansų ekspertė.
Dar prieš sudarant reikalingų produktų sąrašą ir einant į parduotuvę, E. Jurevičius pataria apsvarstyti, ką gaminsite kitą savaitę, ir pagal tai pirkti reikalingus produktus.
„Suplanuotas apsipirkimas leis parduotuvėje būti trumpiau, todėl sumažės tikimybė pasiduoti impulsams ir nusipirkti nebūtinų dalykų“, – pažymi jis.
Rekomenduoja rinktis mažesnes parduotuves
I. Bužienė taip pat pataria lankytis mažesnėse parduotuvėse, kur būtinų prekių asortimentas būtų pakankamas, bet išvengtume galimybės „tapti reklamos aukomis“.
„Būtų gerai apsipirkti daugiau ir rečiau, nes perkant didesnį kiekį kartais pritaikoma daugiau tam tikrų nuolaidų“, – pažymi I. Bužienė.
Renkantis iš skirtingų gamintojų produktų, anot E. Jurevičiaus, vertėtų lyginti ne tik sudėtį, bet ir kainą pagal vienodą matavimo vienetą, t. y. kilogramą, litrą ar pan. Esant galimybei, pirmenybę teikti sveriamiems, o ne įpakuotiems produktams, nes įprastai jie yra pigesni.
„Pigesnis produktas ne visada reiškia prastesnę kokybę. Dažnu atveju kainos skirtumą lemia produkto įpakavimas, žinomas gamintojo vardas“, – atkreipia dėmesį jis.
E. Jurevičius taip pat akcentuoja parduotuvėje jau pagamintus patiekalus, kurie dienos pabaigoje paprastai parduodami su nuolaida.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė taip pat sako, kad laikui bėgant net ir iš pažiūros nedideli kasdieniai pokyčiai gali virsti gana reikšminga sutaupyta suma.
Pavyzdžiui, perkant sezoninius produktus, kurie, tikėtina, bus pigesni. „Vaisiai, uogos, daržovės yra siūlomi geriausia kaina tuomet, kai yra jų derliaus pikas. Natūralu, kad vasarą braškės pigesnės nei žiemą“, – pastebi E. Dapkienė.
Atėjus šaltajam metų sezonui, o ir siekiant sutaupyti, J. Cvilikienė rekomenduoja dalį produktų konservuoti ar užsišaldyti.
Paklausta apie pirkėjų klaidas, mažinančias galimybes sutaupyti, E. Dapkienė pastebi, kad dalis gyventojų nekeičia savo pirkinių krepšelio.
„Lengva įprasti kiekvieną savaitę parduotuvėje pirkti tuos pačius maisto produktus, tačiau galiausiai sumokėsite daugiau, jei prekes į krepšelį dėsite neatsižvelgdami į jų kainą“, – sako ji.
E. Dovbyšienė akcentuoja, kad į parduotuvę svarbu eiti pavalgius. Kitu atveju, remiantis emocijomis ir impulsais, prisiperkama nereikalingų prekių.
Tiems, kurie neturi galimybės susidaryti sistemos ir eina į parduotuvę neplanuodami, pravartu nuspręsti, kiek tiksliai pinigų šeima norėtų skirti maistui.
„Pavyzdžiui, 300 eurų per mėnesį. Vadinasi, per savaitę maistui galima išleisti 75 eurus, taigi, tiek ir turėtų būti atskiroje kortelėje ar sąskaitoje“, – akcentuoja E. Dovbyšienė.
Akcijas ragina vertinti kritiškai
Paklausta, ar įsigydamas prekes, kurioms taikoma akcija, pirkėjas visada sutaupo, J. Cvilikienė teigia, kad viskas priklauso nuo to, kas – pirkėjas ar prekybininkas – „diktuoja žaidimo taisykles“.
„Sistemingai paplanuodami galime susirinkti maisto prekių krepšelį ir mažesne kaina. <...> Kitas dalykas, prekybininkai mums nori ką nors parduoti per akcijas, išparduoti kokius nors likučius. <...>
Nors kaina ir puiki, bet tos prekės man galbūt nereikia ir tai yra pinigų praradimas. Svarbu suprasti, ar aš ieškau geresnės kainos, ar man bando pasiūlyti ir įteikti, kad ši kaina ir ši prekė man yra reikalinga“, – atkreipia dėmesį finansų ekspertė.
E. Dovbyšienė taip pat ragina vengti akcijų, kai, pavyzdžiui, siūloma įsigyti tris pakelius tepamo sūrelio už dviejų kainą.
„Greitai gendančių produktų tiesiog nespėsite suvartoti ir juos teks išmesti“, – tvirtina ji.
Vis dėlto, jei maisto produktai turi ilgą galiojimo laiką, o namie yra galimybė sandėliuoti, pasak E. Dovbyšienės, akcijomis galima pasinaudoti protingai.
Nors akcijos, pasak tinklo „Iki“ atstovės Vaidos Budrienės, suteikia galimybę sutaupyti, pašnekovė antrina, kad jomis reikėtų naudotis protingai.
„Apskaičiuoti kiekius, nusipirkti tuos produktus, kuriuos mėgstate ar kuriuos norite išbandyti. Dažnai akcijos skelbiamos ir tam, kad paskatintų klientą paragauti asortimento naujienų“, – pažymi ji.
V. Budrienės teigimu, svarbu turėti omenyje, kad prekybos tinklai turi akcijų skelbimo logiką.
„Kiekvieną dieną klaidžioti po parduotuvę ieškant geros akcijos nebūtina“, – sako ji.
V. Budrienė taip pat sako, kad ilgesnio vartojimo produktus verta pirkti esant nuolaidoms. „Jie stovėti namie gali ilgesnį laiką“, – priduria ji.
Kartais kavinėje gali būti ir pigiau
Vertindama gaminimo namuose ir valgymo kavinėse išlaidas, E. Dovbyšienė tvirtina, kad pastaruoju atveju dažniausiai sumokama daugiau.
Taip yra todėl, kad mokama ne tik už maisto produktus, bet ir kitus su paslauga susijusius mokesčius: atlygį darbuotojams, restorano elektros, šildymo išlaidas.
Energetikos išteklių ir maisto kainų kilimas kavines ir restoranus taip pat palietė. Patiekalų kainos, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo beveik 16 proc.
Nors, remiantis ta pačia statistika, maisto kainos augo apie 30 proc., gaminti maistą namuose yra pigiau dėl kelių priežasčių.
„Pirma, vienu kartu galima pasigaminti daugiau ir keliems asmenims iš karto. Pirkdami maistą parduotuvėje pagal iš anksto sudarytą planą, galime tiksliau apskaičiuoti, kiek ko reikia nusipirkti, kad pagamintume vakarienę ir dar liktų kitos dienos pietums.
Tuo tarpu užsisakydami maisto kavinėje, paprastai mokame tik už vieną porciją“, – dėsto E. Dovbyšienė.
Tačiau E. Dovbyšienė sutinka, kad „patiekalas patiekalui nelygu“. Kiekvienu atveju svarbu įsivertini, kiek laiko užtruks gamyba, kokių specialių produktų reikia įsigyti, ar viską pavyks sunaudoti ir t. t.
„Jei, pavyzdžiui, gaminate makaronus, kurie išverda per 10 minučių, namie pagaminti juos bus tikrai daug pigiau. Bet, pavyzdžiui, jei gaminsite mėsainį, kuriam mėsą kepate lėtai 6–8 valandas įjungę orkaitę, gali būti, kad tokiu atveju vienas mėsainis pigiau atsieitų kavinėje. Tačiau jei vienu metu pagaminate daug mėsainių, namie bus pigiau“, – teigia ji.
