Lietuvos banko duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį gyventojai vartojimo reikmėms skolinosi dažniau nei tokiu pat laikotarpiu 2021 metais. Ekspertai sako, kad tokia tendencija nėra palanki, o problema gali tapti ir vienas įsiskolinimas.
Skolinasi ir kasdieniams poreikiams
Per pirmąjį šių metų pusmetį banko „Luminor“ klientai vartojimui skolinosi beveik 70 proc. daugiau nei pirmąjį 2021 metų pusmetį. Tokia pati vartojimo paskolų šuolio tendencija tęsėsi ir 2022-ųjų metų trečiąjį ketvirtį.
Anot banko „Luminor“ kredito produktų skyriaus vadovės Olgos Kazakevičienės, pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau klientų skolinasi kasdieniams poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, pasiruošti mokslo metų pradžiai arba nenumatytoms išlaidoms padengti.
„Vartojimo paskola populiarėja ir kaip trumpalaikė investicija. Pavyzdžiui, asmuo už pasiskolintus pinigus nusiperka darbui reikalingus įrankius ar susiremontuoja namus ir taip pasiruošia šildymo sezonui. Taip pat matome, kad klientai pradėjo rinktis vartojimo paskolą tam, kad įsigytų tam tikrą daiktą dabar ir išvengtų jo pabrangimo ateityje“, – paskolų tendencijas komentuoja O. Kazakevičienė.
SEB bankas taip pat pastebi, kad palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, šių metų atitinkamą laikotarpį klientai skolinosi 52 proc. daugiau. O vidutinė paskolos suma padidėjo daugiau nei 900 eurų.
Augimą, anot SEB banko valdybos narės ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, lėmė padidėjęs klientų aktyvumas atslūgus pandemijai ir išaugusi infliacija.
„Gyventojai įgyvendina prieš pandemiją atidėtus planus. Taip pat didėjanti infliacija lemia, kad prekėms ir paslaugoms įsigyti klientams reikia didesnės pinigų sumos. Kita vertus, pastaruoju metu stebime kiek mažėjantį naujų vartojimo paskolų paraiškų srautą“, – aiškina ji.
Didėja susidomėjimas saulės elektrinėmis
Pasak E. Dovbyšienės, dažniausiai SEB banke vartojimo paskolą gyventojai ima būstui remontuoti ar baldams pirkti (vidutiniškai tokių paskolų sumos siekia 7,3 tūkst. eurų) bei nusipirkti automobilį ar jį suremontuoti (vidutiniškai po 3,5 tūkst. eurų). Tokios paskolos sudaro apie 70 proc. visų vartojimo paskolų.
Penktadalį visų vartojimo paskolų, anot E. Dovbyšienės, sudaro paskolos asmeninėms šventėms, nenumatytoms didesnėms išlaidoms bei buitinės technikos įsigijimui.
Taip pat, anot ekspertės, gyventojai vis labiau susidomi paskolomis saulės elektrinėms. Tokios vartojimo paskolos sudaro beveik dešimtadalį visų vartojimo paskolų. Saulės elektrinėms klientai vidutiniškai skolinasi po 7,2 tūkst. eurų.
„Swedbank“ duomenimis, šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, palyginti su balandžio ir birželio mėnesių apimtimis, žmonės vartojimo reikmėms skolinasi kiek mažiau. Tačiau palyginti su tokiu pat laikotarpiu 2021 metais, klientai vartojimo reikmėms skolinasi 18 proc. daugiau.
„Gyventojai daugiausia skolinasi būsto remonto reikmėms. Be to, šiemet ypač išaugo paskolų saulės elektrinėms ir šilumos siurbliams apimtys. Šiuo metu matome, kad paklausa vartojimo paskoloms išlieka stabili“, – teigia „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.
Problema gali tapti ir viena paskola
„Creditinfo Lietuvos“ vadovas Aurimas Kačinskas taip pat sako, kad pastaraisiais mėnesiais pastebi padidėjusį kreditą norinčių gauti ir pasitikrinti savo kredito reitingą žmonių skaičių.
„Tai greičiausiai su aplinka susijęs žmonių sprendimas – rugsėjo 1-oji visada būna tas laikas, kai žmonės daugiau skolinasi. Žmonės galimai daugiau skolinasi apyvartinėms lėšoms. Taip pat tai gali būti susiję su specifiniais žmonių poreikiais“, – komentuoja A. Kačinskas.
Be to, „Creditinfo Lietuva“ teikia ir „Nenoriu kredito“ paslaugą – tie žmonės, kurie yra priklausomi nuo paskolų, gali įsitraukti į nekredituotinų asmenų sąrašą. Tačiau šiuo metu A. Kačinskas sako nepastebintis didelio norinčiųjų užsiregistruoti šuolio. Pašnekovas spėja, kad daugiau įsirašančiųjų atsiras žiemą.
Lietuvos bankas taip pat teikia paslaugą „STOP vartojimo kreditams“, kai žmogus, įsirašęs į sąrašą, nebegali gauti kreditų. Šiuo metu Lietuvos banko administruojame nekredituotinų asmenų sąraše yra įrašyti 5155 asmenys, iš kurių 2022 metais buvo įrašyti 465 asmenys, 129 asmenys išsibraukė.
„Paprastai susidomėjimas „Nenoriu kredito“ bei „Apsaugok savo tapatybę“ paslaugomis išauga viešoje erdvėje pasirodžius pranešimams apie galimus duomenų nutekėjimo atvejus“, – teigia Lietuvos banko atstovas.
Kalbėdamas apie tai, kada skolinimasis žmogui gali tapti problema, A. Kačinskas sako, kad tam gali užtekti ir vienos paskolos, už kurią žmogus neatsiskaito.
„Jeigu skoliniesi antrą kartą tam, kad padengtum savo pirmąjį įsipareigojimą, tai jau yra negerai. Kai žmogus ima vieną paskolą, po to kitą tam, kad padengtų ankstesnę, taip auginasi kuprą ir galutiniame taške vis tiek kažkada sustoja.
O kai pradelsi mokėjimą vienai finansų įstaigai, kitos tavęs jau nebekredituoja, nes mato tavo kredito istorijoje, kad esi skolingas galbūt ir ne vienai kredito įstaigai“, – sako A. Kačinskas.
Nėra palanki tendencija
„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad vartojimo paskolų augimas tokiu neapibrėžtu laikotarpiu ir numatomų aukštesnių palūkanų normų aplinkos akivaizdoje nėra palanki tendencija.
„Padidėjęs besiskolinančių vartojimui žmonių skaičius leidžia suprasti, kad gyventojams tenka skolintis net ir pritrūkus apyvartumo lėšų būtiniausioms išlaidoms padengti, o tai nėra gerai“, – kalba ekonomistė.
Pasak ekspertės, prie to prisideda ir įsisiautėjusi infliacija, kuri pakėlė prekių ir paslaugų kainas, dėl ko padidėjo ir vartojimo paskolų sumos.
Tačiau, anot I. Genytės-Pikčienės, susidūrus su lėšų trūkumu kreiptis į vartojimo kredito davėjus nėra tvarus asmeninių finansų valdymas.
„Reikėtų kaip įmanoma vengti imti vartojimo paskolas, nes palūkanų normos tik didės. Matome, kad Europos Centrinis Bankas yra gan agresyviai nusiteikęs šiuo klausimu, o tai reiškia, kad brangs skolų aptarnavimas“, – teigia ji.
Kita vertus, pašnekovės teigimu, jei žmogui būtų galimybė neimti vartojimo paskolos, jis jos ir neimtų.
„Dažniausiai patarimai, kurie tiktų visiems, netinka niekam. Kiekvienam namų ūkiui vertėtų vadovautis elementariomis finansų higienos taisyklėmis. Tačiau jeigu žmogus vartojimo paskolą jau paėmė, matyt, alternatyvų nelabai ir turi“, – paaiškina I. Genytė-Pikčienė.
