Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas, komentuodamas valdžios veiksmus dėl elektros rinkos liberalizavimo, teigia, kad Vyriausybė sugadino liberalizavimą, jį „vykdė netinkamu laiku ir netinkamais būdais“. Kartu su buvusiu energetikos ministru Arvydu Sekmoku jis taip pat aptarė, ar įmanoma sumažinti šiuo metu rekordines elektros kainas. Apie tai – laidoje „Dienos tema“.
– Pone Jankauskai, vasarą elektra buvo rekordiškai brangi. Ar žiemą galima tikėtis pigimo?
V. Jankauskas: Greito pigimo dabar sunku tikėtis. Bet kas yra optimistiška ir graži tendencija – išsigandusi Europa, kad gal pritrūksime dujų, kad ateis šalta žiema, dabar jau truputį nusiramino. Vis dėlto saugyklos užpildytos, dujų tiekimas, tegu ir brangus, bet vyko. Ir tas šiek tiek stabilizavo ir dujų, ir elektros kainas.
Antras dalykas, kuris vasarą mus buvo labai išgąsdinęs, – tos staiga šokusios labai aukštos elektros kainos. Priežastis buvo, kad vasarą visada būna remontai, linijos remontuojamos, elektrinės remontuojamos, o dar buvo baisi kaitra, kuri irgi stabdė elektrinių darbą, stabdė linijų darbą.
Dabar viskas po truputį stabilizuojasi, pradeda veikti visos linijos, visos elektrinės pradeda veikti vis didesne galia, naujas atominės blokas Suomijoje. Mes galime tikėtis, kad kainos bent jau žiemą stabilizuosis, kad išgyvensime, tegu ir ne taip jau lengvai, bet sulauksime pavasario su didesniu optimizmu.
– Pone Sekmokai, Vyriausybė pritaria ir Seimas linkęs pritarti, kad trečiasis liberalizavimo etapas būtų atidėtas trejiems metams. Jūsų manymu, ar tai geras sprendimas šiuo metu?
A. Sekmokas: Mes matėme, kad pirmas etapas buvo vykdomas, po to antras etapas atidėtas, tada dėl paleistas, ir dabar vėl nukeltas trečias etapas. Vadinasi, tas rinkos liberalizavimas nėra toks lengvas ir paprastas žingsnis ir daug vertės jis neatneša. Bet tai nėra tik Lietuvoj. Tuo klausimu buvo konferencija Florencijoje, man atrodo, Florencijos reguliavimo institute, ir ten buvo pateikta tokia informacija, kad liberalizavimas panašiai sunkiai vyksta visoje Europoje, t. y. vartotojai sunkiai renkasi naują tiekėją ir dažniausiai dėl dviejų priežasčių. Viena priežastis yra ta, kad nėra aiškių kriterijų, kodėl reikėtų pasirinkti vieną ar kitą tiekėją, tada, matyt, paprasčiausia likti prie esamo.
Antra priežastis yra ta, kad kainos laimėjimas, kurį galima gauti pasirinkus kitą tiekėją, yra mažas. Taip kad čia Lietuva nėra išimtis. Ir aš manau, kad sprendimas atidėti privatizaciją iš tikro yra teisingas, nes pagrindinis dalykas yra aukštos energijos kainos, t. y. dabartinis rūpestis. Rinkos liberalizavimas vykstant energetiniam karui, Rusijos energetiniam karui prieš Europos Sąjungą, nėra pati geriausia kryptis.
Šiandien nepakankama generacija yra nacionalinio saugumo klausimas Lietuvai. Galima sakyti, kad priešas už vartų.
A. Sekmokas
– Trečias etapas atidedamas iki 2026-ųjų. 2026-aisiais, tikisi Vyriausybė, bus įrengta pakankamai saulės ir vėjo parkų, todėl elektra bus pigesnė. Pone Jankauskai, ar ne per daug optimistinis toks pamąstymas ir užsibrėžtas tikslas?
V. Jankauskas: Pirmiausia dėl to liberalizavimo etapo – žiūrėkit, kaip Vyriausybė sugadino visą tą liberalizavimą, vykdė netinkamu laiku ir netinkamais būdais.
Dabar ministras sako, kad trys ketvirtadaliai vartotojų, tie, kurie išėjo pas nepriklausomus tiekėjus, moka mažiau. Kodėl negalima buvo be gąsdinimų baudimais, tais 25 proc., garantiniu tiekimu, privalomomis datomis? Tiesiog būtų buvęs visuomeninis tiekimas brangesnis, o nepriklausomi tiekėjai būtų siūlę mažesnes kainas ir visi vartotojai sakytų, kaip gražu, kaip gerai, kad mes tą liberalizavimą vykdėm.
Tikėkimės, ir tikrai visi tikimės, kad dabar jau kainos stabilizuosis ir palaipsniui jos nebus tokios aukštos. Kai kas jau sako, kad niekad nematysim žemų kainų. Bet dujos, aišku, dar porą metų Europai bus didelis galvos skausmas, kol stabilizuosimės, kol susitvarkysime su visai naujais tiekimo keliais, naujais tiekėjais. Pasistatys Europa pakankamai suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalų. Pagaliau, vyks toliau diversifikacija, nuo dujų eisime prie kitų išteklių. Ir tikrai nemanau, kad po trejų metų mes turėsime elektros gamybos kainą aukštesnę negu 10 centų.
– Pone Sekmokai, kiek realus įsivaizdavimas, kad saulės ir vėjo parkų jau pakankamai turėsim, elektra bus pigesnė ir galėsime baigti liberalizavimą po trejų metų?
A. Sekmokas: Manau, kad po kelerių metų elektros gamybos kaina gali būti ir 10 centų. Tačiau Vyriausybės planą turėti pakankamai generacijos iki 2026 metų matau gana pesimistiškai. Visų pirma, planai – Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta 2018-ais metais, ir klimato kaitos planas, 2019-ais metais patvirtintas – jau neatitinka šios dienos realybės: aukštų kainų, energetinio karo, kurį pradėjo Rusija, neatitinka generacijos, kurios šiandien Lietuvai trūksta.
Aš manau, kad kelias gali būti toks: Lietuva po ekonominės blokados 1990-ais metais sugebėjo pastatyti gamtinių dujų terminalą. Lietuva labai sparčiais tempais pastatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, pastatė jungtis, įpareigojo valstybės valdomą įmonę atlikti tuos planus. Beje, ir ši Vyriausybė sugebėjo pastatyti 500 kilometrų barjerą su Baltarusija per metus.
Saulės ir vėjo parkai nėra kosminės technologijos. Finansavimą joms tikrai galima rasti, kadangi tai tikrai atsiperkantys projektai. Ir, įgaliojus ar „Ignitis“ grupę, ar „EPSO-G“, ar jų dukterines bendroves, galima per metus pastatyti Lietuvoje ir paleisti bent vieną gigavatą elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Manau, kad planas turėtų būti toks.
Ir tai iš tikro yra ne tik energetikos planas, tai yra planas užtikrinti nacionalinį saugumą. Šiandien nepakankama generacija yra nacionalinio saugumo klausimas Lietuvai. Galima sakyti, kad priešas už vartų. Tas priešas yra Astravo elektra. Artės rinkimai, jau šiandien skelbiama, kad reikia pirmalaikių rinkimų, ir labai gali būti, kad tų rinkimų metu Astravo elektros įsileidimas, pigesnės elektros įsileidimas, gali būti partijų politinės kovos lauku. Tad tai yra nacionalinio saugumo projektas.
– Kitaip tariant, būtina statyti tai, kas gamintų elektrą Lietuvai, nes kito kelio nėra, teisingai supratau?
A. Sekmokas: Taip. Vėjo ir saulės parkus.
– Bet kils klausimas, iš kokių pinigų? Dabar 100 milijonų bus metami kompensacijoms už pabrangusią elektros energiją gyventojams. Gal nereikėjo tų kompensacijų, galbūt reikia susitelkti visiems, padengti iš savų lėšų ir kažką tokio strategiško pastatyti, kas gamintų elektros energiją pigiai ateityje?
A. Sekmokas: Būtų labai puiku, jeigu tas milijardas ar daugiau, kuris skirtas kompensacijoms, kurių jau netoli milijardo šį pusmetį bus išmokėta, tie pinigai būtų buvę investuoti į atsinaujinančius energijos generavimo šaltinius 2018-ais, 2019-ais, 2020-ais metais. Deja, to negalėjo niekas numatyti, tai nebuvo padaryta. Imti paskolas. Kompensacijos bus pravalgomi pinigai, o paskolos pinigai energijos gavybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių atsipirks. Šitoms reikmėms tikrai galima ir reikia ieškotis paskolų. Kaip atsirado pinigų statyti fizinį barjerą, kaip atsirado pinigų statyti energijos kaupimo įrenginius „Energy cells“, dabar taip pat galima surasti. Tai yra nacionalinio saugumo klausimas.
– Pone Jankauskai, ar ir jūs matot, kad tai vienintelis kelias Lietuvai?
V. Jankauskas: Kad reikia plėtoti atsinaujinančią energetiką, tikrai jokių abejonių nėra. Bet, matote, yra problema, kad jeigu saulė nešviečia ir vėjas nepučia, tai ta atsinaujinanti nieko nedaro. Todėl reikia, ką dabar kalbame Europoje labai plačiai, atskirti dujas nuo elektros, dujų kainas nuo elektros, kad aukštos dujų kainos nediktuotų elektros kainų. Vadinasi, reikia mąstyti apie naują rinkos modelį, reikia galvoti apie tai, ko dar trūksta prie atsinaujinančios energetikos. Tai reiškia, kaip mes galime akumuliuoti, panaudoti tą energiją, kai jos negamina.
Tai čia vienas dalykas yra Kruonis, kurio plėtra labai vėluoja. Jau daug metų kalbame, turbūt, jau antras dešimtmetis, kad reikia ten to 5 bloko, nes jis labai reikalingas. Dabar dar reikalingesnis. Šitie dalykai turi kartu eiti. Vien tik saule, vėju mes neišsigelbėsim. Nes matot, ir dabar, pavyzdžiui, Norvegijoje yra 100 proc. atsinaujinanti energetika, bet pažiūrėkit, kokios kainos Osle – turbūt ne mažesnės negu Lietuvoj.
– Ir, pone Sekmokai, Europos Komisija taip pat galvoja, ką daryti su beprotiškom elektros kainom. Dabar pasirodė Europos Komisijos siūlymas perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius tarp Bendrijos šalių. Tačiau mūsų tiek ministras, tiek premjerė sakė, kad Lietuvai tai netinka. Ar tai reiškia, kad ir Europa nepajėgi mums padėti, kad mes dabar esame aklavietėje ir turim viską išspręsti savo jėgom?
A. Sekmokas. Na, reikia tikėtis, kad Europa pasiūlys kažkokių papildomų sprendimų Lietuvai ir toms šalims, kurios galbūt panašioje situacijoje kaip Lietuva. Problema, kad mes esam apsupti šalių, kurioms tokia problema negresia. Estai turi skalūnus, švedai turi atominę energetiką, lenkai turi anglinę energetiką. Tad jie gali užsitikrinti šiek tiek pigesnę generaciją ir tą rinkos skirtumą gali išdalinti kaip kompensacijas. Pas mus atsinaujinančių energijos išteklių yra nedaug.
Ir tos lėšos, kurias būtų galima skirti kompensacijai, bus gana nedidelės. Siūloma tartis su Švedija, ta energija, švediška energija, atominė energija, parduodama aukšta kaina, tą skirtumą, kuris susidaro, tą kiekį, kurį Lietuva pirks, skirti kompensuoti Lietuvos vartotojams. Ar pavyks dėl to susitarti, čia jau yra diplomatijos ir Vyriausybės darbo klausimas.
– Pone Jankauskai, ir jūsų pozicija labai trumpai. Ar Europos Komisijos planas gali mums pagelbėt?
V. Jankauskas: Buvo ne vienas Europos Komisijos siūlymas, tarp jų – riboti dujų kainas. Galų gale, atrodo, kad dauguma šalių pritaria, kad reikia riboti energetikos gamintojų viršpelnius. Bet dabar klausimas, kaip pasidalinti tuos viršpelnius, kad tos šalys, kurios neturi per daug savo gamybos, bet vartoja, irgi galėtų būti remiamos. Tai čia yra Europos Sąjungos, kaip sako, toks subsidiarumo principas. Jeigu to principo būtų laikomasi, iš tikrųjų turėtų būti ne taip, kad pasinaudotų tik tos šalys, kurios turi perteklines galias, bet kad ir tos šalys, kurios naudojasi, kaimyninės šalys. Mes juk kūrėme bendrą rinką, bendra rinka turi ir funkcionuoti.
