Vertindamas energetikos krizę Europoje, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus sako nesąs nusiteikęs optimistiškai, tačiau patikina, kad „apokalipsės nesulauksime“.
„Visi labai nerimauja dėl energetikos situacijos, todėl jaučiu, kad turiu pakalbėti apie šią makroekonomikos dalį ir papasakoti apie kontekstą“, – savo prezentaciją pradėjo ekonomistas.
V. Šimkus kalbėjo, kad „žiema nebus maloni, bet apokalipsės nesulauksime“.
„Visi kalbame apie šaltąją žiemą, kuri laukia. Iškart prisimename „Sostų karus“. Panašu, jog ateityje turėsime daugybę filmų, kuriuose bus pasakojama apie šią situaciją“, – dėstė ekonomistas.
Kalbėdamas apie artėjančią žiemą Lietuvoje, jis atkreipė dėmesį į šalies energetinę infrastruktūrą.
„Lietuvoje turime infrastruktūrą, kad pasirūpintume savimi ir aprūpintume kaimynus“, – kalbėjo ekonomistas, omenyje turėdamas Klaipėdos SGD terminalą.
Vis dėlto V. Šimkus akcentavo, kad šalyje energetinių išteklių pasigaminama nepakankamai.
„Pastaruosius metus daug importavome, kad patenkintume vidaus poreikius. Savo elektros rinkose, rezerve turime daug dujomis varomų jėgainių, bet jos yra neefektyvios ir gaminti energiją tokiu būdu yra labai brangu“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie gamtinių dujų saugyklas, V. Šimkus tvirtino, kad Europai gana neblogai sekasi jas užpildyti.
„Šiuo metu Europoje bendrai užpildyta virš 80 proc., tačiau tarp regionų yra didžiulių skirtumų, nes Ispanija, Portugalija užpildė savo saugyklas 100 proc., bet jos negali pasidalinti dujomis su likusia Europa“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie saugyklų užpildymą ir vartojimą, V. Šimkus tvirtino, kad „esame pasiruošę tiek pat, kiek mūsų Vakarų partneriai“.
„Saugykla nėra vienintelis dalykas, kuriuo turėtume rūpintis. Turėtume rūpintis ir vartojimo mažinimu“, – taip pat pabrėžė jis.
Pranešėjo teigimu, Lietuvoje pastaruoju metu dujų suvartojama ženkliai mažiau. „Klausimas, ar šis poreikio mažinimas gali būti išlaikytas ilgesnį laikotarpį.
Jei pavyks tai padaryti, mes esame tikri, kad jų [dujų] užteks šiai žiemai, bet vis dėlto nežinome, kokia to kaina“, – apie situaciją Europoje kalbėjo ekonomistas.
V. Šimkus akcentavo rekordinėse aukštumose esančias energetikos kainas, kurių padidėjimas, anot jo, buvo iš dalies dirbtinis.
„Kainų padidėjimas buvo dirbtinis, nes Europos šalys bandė užpildyti saugyklas. Paklausa buvo paspartinta į ateitį. Mes turėsime stebėti, kokie orai bus šią žiemą. Labai tikėtina, kad dujų kainos gali vėl padidėti iki sausio. Aišku, tai yra aukštos rizikos scenarijai, gali nutikti nelaimingų atsitikimų, <...> tam tikrų situacijų, kurie gali daryti įtaką rinkai“, – toliau kalbėjo ekonomistas.
Vertindamas situaciją tarp namų ūkių, V. Šimkus antrino kolegoms, kad šiuo atveju susiduriama su „beprecedenčiu šoku“.
„Infliacija, kurią paspartino energijos kainos, sumažino namų ūkių pajamas beveik 5 proc. <...> Iš tiesų labai daug žmonių nėra susidūrę su tokia situacija. Teigiama, kad tai gali turėti įtakos ir darbingumo lygiui. Tikėtina, kad Europos ekonomiką ištiks stagnacija. <...>
Pirmas kitų metų ketvirtis bus prasčiausias, bet, kai baigsis žiema, baigsis šildymo sezonas, namų ūkiams bus lengviau. Tikėtina, kad iki kitos žiemos turėsime geresnę infrastruktūrą, pasaulinė energetikos krizė sumažės ir galbūt padidės namų ūkių pajamos. Galbūt centriniai bankai supras, kad užtenka spausti pasaulinę ekonomiką. Tikėtina, jog matysime situacijos gerėjimą 2024 metais. Vis dėlto kitais metais ekonominio augimo Europoje tikėtis nevertėtų. Tikėtina, kad ekonomika smuks“, – konferencijoje kalbėjo ekonomistas.
Per ilgalaikius kontraktus, subsidijas, jo manymu, politikai turėtų sukurti geresnius lūkesčius tiek gyventojams, tiek verslui, kad šie kuo daugiau investuotų į energijos išteklius.
