Paukštininkystės atstovai nuogąstauja, kad jei vyriausybė nenumatys jokių pagalbos priemonių, kaip sektoriui išgyventi artėjantį brangiausią energetikos sezoną, bent dalis šios srities įmonių bankrutuos. Asociacijos vadovas skaičiuoja, kad paukštienos ir kiaušinių produkcija gali brangti iki 40 proc. Energetikos ministras sako, kad daugelyje šalių elektros energijos kainos verslui nekompensuojamos.
Daugelyje paukštynų viščiukai šildomi tik elektra. Paukštininkystės ūkiuose ji įjungta ir dieną, ir naktį. Pasak verslininkų, jau dabar elektra išjungiama kur tik įmanoma – pagalbinėse patalpose, sandėliukuose.
„O išjungti gamybine prasme yra neįmanoma – tai yra ne tas verslas. Mes vištą dedeklę turim, ji gyvena 80 savaičių. Mes negalime jai liepti pirmadienį kiaušinių nedėti“, – akcentuoja Kiaušinių gamintojų bendrovės „Groward“ vadovas Algirdas Valančius.
Kiti verslininkai skaičiuoja artėjančias milijonines sąskaitas už elektrą ir dujas.
„Dujų kaina yra pakilusi 9 kartus. Mano konkrečiai vadovaujamoms įmonėms – 9,5 karto. Kai duos gruodžio mėnesį sąskaitą vieno mėnesio – (dujos kainuos – LRT.lt) 4,2 mln. per vieną mėnesį. Elektros kaina yra pakilusi 3,5 karto ir duos sąskaitą apie milijoną. Tai 5 mln. per mėnesį yra ta sąskaita, kurią reikės kažkaip tai susimokėti“, – tikina Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas.
Paukštininkystės asociacijos vadovas sako, jei greitai nebus imtasi priemonių dėl išlaidų kompensavimo, sektorius tiesiog išnyks.
„Yra du keliai. Arba mažinti gamybos apimtis – tai greičiausiai šitas kelias bus pasirinktas. Arba kitas kelias yra branginti kainas. Jei kainos pabrangs 15-40 proc. maisto produktams, tai įsivaizduojame, kaip reikėtų išgyventi žmonėms, gaunantiems mažas pajamas“, – sako Paukštininkystės asociacijos prezidentas Gytis Kauzonas.
Žemės ūkio ministras sako, jog paukštininkai nėra palikti be paramos. Pasak Kęstučio Navicko, vien šiemet dėl išaugusių pašarų kainų jiems skirti keturi milijonai eurų. Tačiau, ar dar bus skirta lėšų, ministras nepasako.
„Verslams yra pasiūlytos įvairios priemonės, susijusios su energijos konvergencija, su energijos taupymo priemonėmis, šiemet jau du milijonai yra skirta investicijoms“, – vardija žemės ūkio ministras.
Pasak energetikos ministro, verslas sunaudoja du trečdalius elektros, tam reikia 4 mlrd. eurų. Taigi, kompensacijos sudarytų didelę dalį biudžeto, dėl to nukentėtų kiti sektoriai.
„Vyriausybė daro viską, kas yra jos galioje. Noriu pastebėti, kad nė vienoje šalyje verslui nėra kompensuojamos elektros energijos kainos“, – tvirtina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministrų kabinetas pateikė siūlymų ne tik gyventojams, bet ir verslui. Priemonės yra trumpojo ir ilgojo laikotarpio, jos nukreiptos į įpročių keitimą, įrangos atnaujinimą bei pastatų modernizavimą.
