Elektros kainoms biržoje „Nord Pool“ pasiekus rekordines aukštumas, Estijoje pasigirdo politikų raginimų palikti biržą. Energetikos ekspertas sako, kad toks žingsnis turėtų neprognozuojamų pasekmių ir paaiškina svarbiausius dalykus apie šią biržą bei kodėl skirtinguose Lietuvos regionuose elektros kaina gali skirtis.
Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys aiškina, kad birža „Nord Pool“ yra elektros prekybos sistema, apimanti daugelį Europos šalių. Anot jo, ši sistema sukurta Norvegijoje ir besiplėtusi du dešimtmečius tapo viena iš svarbiausių. Prie jos pirmoji, 2010 m., prisijungė Estija, vėliau, 2012 m., prisijungė Lietuva, o 2013 m. – Latvija.
„Biržoje kiekvienai šaliai sudaroma skirtinga kaina, priklausomai nuo pateiktų pavedimų. Vienos šalys pavedimus pateikia elektrai parduoti, o kitos – pirkti. Dažniausiai kainos skiriasi, tada žiūrima, kokios yra jungtys tarp tų šalių. Jeigu jungtys yra pakankamos, kaina pradeda lygintis“, – LRT RADIJUI sako V. Poderys.
Ekspertas aiškina, kad netgi toje pačioje šalyje kaina gali skirtis 50 ar 100 kartų, nes kai kur elektros pralaidumas yra nepakankamas. Tokia situacija susidaro dėl per plonų laidų ar kabelių, sako jis. Jis taip pat pažymi, kad kaina yra nustatoma kiekvienai valandai, o dieną yra didesnė nei naktį.
„Kaina gali skirtis atsižvelgiant į tai, kiek tam tikrame regione tam tikrą valandą sunaudojama elektros. Ypač vasarą, kai dėl karščių bei remontuojamų elektros linijų elektra negali gerai tekėti iš mažų kainų zonų į didelių kainų zonas, taip pat ir dėl apie 10 kartų pabrangusių dujų“, – pabrėžia Lietuvos energetikos agentūros direktorius.
Kitaip nei Lietuvoje, Estijoje dalis elektros vartotojų už kilovatvalandę moka nefiksuotą kainą, tai yra tiek, kiek ji tuo metu kainuoja biržoje. Smarkiai išaugus kainoms biržoje „Nord Pool“, šalyje kilo nepasitenkinimas, pasipylė politikų raginimų iš biržos trauktis.
Anot LRT RADIJO bendradarbio Estijoje Vaido Matulaičio, šalies politikai nori skaidrumo, jog būtų aišku, kokiu pagrindu elektros kaina yra sudaroma.
„Premjerė pasakė, jog kreipėsi į konkurencijos tarnybą ir paprašė ištirti, ar tai tikrai nėra kartelinis susitarimas ir jeigu ne, klausimas, kaip sukurti tokį mechanizmą, kad daugiau kainų šuolių nesikartotų.
(...) Estijoje žmonės stebi elektros kainas, tai jie gali matyti išmaniuosiuose telefonuose. Pagal elektros kainas skirtingomis valandomis žmonės derina savo įpročius. Esant aukštai kainai jie neverda kavos, neplauna indų ir stengiasi išvis nenaudoti jokių elektros prietaisų“, – LRT RADIJUI teigia V. Matulaitis.
Estijos politikų raginimus išstoti iš biržos „Nord Pool“ V. Poderys vadina populizmu, anot jo, toks žingsnis šaliai turėtų neigiamų pasekmių: „Visuomenė negali suprasti tokių tūkstantinių kainų ir politikai turi reaguoti, nes jų toks darbas, o reaguodami jie vartoja aštriausius pasisakymus apie išstojimą iš biržos. Tai yra įmanoma, bet tokiai mažai valstybei kaip Estija turėti savo sistemą būtų labai neracionalu ir visiškai nenaudinga.“
Lietuva pasigamina mažiau nei trečdalį šalyje sunaudojamos elektros energijos.
Pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Domantė Slavinskaitė.
