Augančios kainos prekybininkus ir gamintojus verčia rinktis – didinti kainą ar mažinti pakuotę. Vakarų valstybėse gamintojai pasirinko mažinti pakuotes, tačiau Lietuvoje šiuo keliu eiti neskubama.
Nenumaldomas kainų augimas maisto prekių gamintojus verčia rinktis – didinti produktų kainą ar mažinti pakuotės dydį.
Toks reiškinys, kada siekiant išlaikyti stabilią prekės kainą jos dydis yra sumažinamas, ekonomikoje vadinamas „Shrinkflation“. Pastarąjį dešimtmetį toks dalykas buvo kiek primirštas, mat infliacija tuo metu atostogavo ties centrinių bankų trokštama 2 proc. riba. Šiemet, daugelyje šalių šoktelėjusi virš 10 proc., ji ir vėl verčia apkarpyti pakuočių dydžius.
Pavyzdžiui, didžiausiame JAV prekybos tinkle „Walmart“. pardavinėjamo rankšluostinio popieriaus plėšiamų lapų skaičius dar praėjusiais metais sumažėjo nuo 168 iki 120, o kaina išliko tokia pati rašo „The Washington Post“.
Dar šių metų vasarą sportinio gėrimo „Gatorade“ pakuotė sumažėjo nuo 946 ml iki 828 ml., o „Kleenex“ nosinaičių skaičius pakelyje sumažėjo nuo 65 iki 60, rašo „New York Post“
Kačių ir šunų ėdalo gamintojos „Royal Canin“ vienų iš kačių konservų pakuotės sumažėjo nuo 167 iki 144 gramų, tačiau kaina nepasikeitė.
„Doritos“ traškučių pakelis JAV 2021 m. sumažėjo nuo 276 iki 262 gramų, dantų pastos „Crest 3D White Radiant Mint“ pakuotė sumažėjo nuo 116 iki 107 gramų, krekeriai „Wheat Thins Family Size Original“ nuo 453 iki 396 gramų, pažymi „Quartz“.
Tam tikrų pokyčių galima pamatyti ir lietuviškų parduotuvių lentynose, pavyzdžiui, vis dažniau galima išvysti sviestą, supakuotą ne į 200, o į 180, 175 ar net 160 gramų pakelius.
Panašiai ir šokoladas. Pavyzdžiui, „Karūnos“ šokolado plytelės dydis siekia 90 gramų, o juodojo šokolado – 80 gramų. Tam tikrų skonių „Pergalės“ šokoladą taip pat galima pamatyti mežesnėse, 93 gramų pakuotėse.
Pakuočių mažėjimo vajus
Internetinės svetainės įkūrėjas Edgaras Dworsky`is, ne vieną dešimtmetį sekantis prekių pakelių mažėjimo tendenciją, LRT.lt teigia, kad gamintojai jau kelis dešimtmečius mažina gaminamų prekių pakuočių svorius.
„Visgi dažniausiai tai vyksta tuomet, kada vyksta infliacija. Be to, šį reiškinį dabar pastebime daug dažniau ir todėl, kad apie tai vis daugiau rašoma žiniasklaidoje. Tačiau gamintojai vis tiek mažina pakuočių dydžius ir tai bando nedaryti nepastebimai“, – sako E. Dworsky`is.
Jo teigimu, pakuočių mažinimas yra vienas iš būdų perkelti gamintojo kaštus vartotojui.
„Vartotojai dažniausiai didžiausią dėmesį kreipia į kainas, jie mato, kada kainos kyla, tačiau jie nėra tokie pastabūs, kada kalbame apie produktų dydį, todėl kartais nepastebės, jei prekės svoris buvo sumažintas“, – akcentuoja ekspertas.
Vis dėlto, E. Dworsky`io teigimu, didžioji dalis vartotojų mieliau rinktųsi kainos padidinimą, o ne pakuotės sumažinimą. „Žinoma, vartotojai, kurie turi ribotas pajamas, vertina tai, kad produkto kaina išlieka stabili, tačiau jei prekės dydis po truputį mažėja, vis dažniau tenka užsukti į parduotuvę ir vėl ją įsigyti – ekonomiškai tai visiškai nenaudinga“, – tikina E. Dworsky`is.
Kliento apgaudinėjimas, bet taip patogiau
Kainų palyginimo svetainės Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad Lietuvos parduotuvėse taip pat galima rasti prekių mažesnėmis pakuotėmis.
„Anksčiau buvo galima pastebėti sviesto pakelių mažėjimo tendenciją. Dabar jau ir po 175 gramus sviestas pardavinėjamas. „Karūna“ šokoladas susitraukė iki 90 gramų. Labai neseku šių duomenų, tačiau tai dažnas reiškinys. Galbūt į dabartinį kainų augimą dalis gamintojų nespėjo sureaguoti, todėl vis dar nematėme didelio svorio mažinimo“, – sako ekspertas.
P. Čepkauskas vardija, kad neretai pardavėjas nori, kad tam tikros prekės kaina lentynoje nebūtų didesnė nei jo įsivaizduojama suma ir leistų pirkėjui išlaikyti tokį pat krepšelio dydį, nemažinant prekių skaičiaus. Tačiau, kylant kainoms, tai padaryti sunku, todėl mažinamos pakuotės.
„Pavyzdžiui, mano dienos prekių krepšelio suma siekia 20 eurų. Jeigu už tuo 20 eurų įsigydavau 10 prekių, o visos jos pabrango 30 proc., tai kažko turiu atsisakyti. Tuomet gamintojai ar prekybininkai mažina pakuotes. Taip vartotojas gali nusipirkti tiek pat prekių, nors jų svoris ir bus mažesnis“, – aiškina P. Čepkauskas.
Jo teigimu, sunku pasakyti, kas yra tokios situacijos nugalėtojas, tačiau tiek pirkėjai, tiek ir pardavėjas gauna papildomų naudų.
„Jei pirkėjas nepirktų, tai prekybininkai ar gamintojai to nedarytų. Pirkėjas pats, turėdamas limituotą biudžetą, pereina prie mažesnių pakuočių. Jei tu to nedarysi, tai klientas pereis pas tuos, kurie taip daro. Ekonomiškai pirkėjas pralaimi, nes mažinant prekės tūrį jos savikaina didėja. Tačiau jei didesnės pakuotės įsigyti nesugebi, tai tau tinka. Iš dalies tai apgaudinėjimas, bet tai taip pat yra patogiau“, – svarsto P. Čepkauskas.
D. Dundulis: tai yra kvaila ir niekur neveda
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas ir akcininkas Dainius Dundulis tikina, kad parduotuvė pastaruoju metu savo gaminamų produktų linijos gaminių svorių nemažino.
„Man yra tikrai tekę matyti. Galiu pasakyti, kad šiuo metu „Norfa“ savo produktų linijos gaminių pakuočių nemažina, tačiau prieš kokius 20 metų tokie dalykai vyko labai intensyviai. Pateiksiu jums pavyzdžių. Anksčiau įprastas kruopų pakuotės dydis buvo 1 kg. Paskui vyko kruopų brangimas, todėl gamintojai ir prekybos tinklai iš pradžių padarė 900 gramų pakuotes, tada sumažino iki 800 gramų. Iki šių laikų ir liko toks standartas. Aišku, matau bandymų dar labiau mažinti ir daryti 700, 600 gramų pakuotes, bet mes tuo neužsiimame. Tas pats su pienu, prieš 20 metų nuo litro sumažinome iki 900 mililitrų ir taip išliko iki šiol“, – akcentuoja D. Dundulis.
Jo teigimu, nei prekybininkai, nei gamintojai neturėtų mažinti pakuočių dydžio, o vartotojui patogiausia, kada jis mato suapvalintą produkto svorį.
„Mano nuomone, tai (pakuočių mažinimas – LRT) yra kvaila ir niekur neveda. Esu senbuvis, kuris per 30 metų matė daug. Tų pačių kvailysčių, kuriose mes ir patys dalyvavome, aš kartoti nenoriu. Tačiau ateina dirbti naujų žmonių, jie neturi patirties ir vėl bando išrasti dviratį“, – sako D. Dundulis.
Didieji prekybos tinklai mažinti pakuočių nežada
LRT.lt taip pat kreipėsi į kitus didžiųjų prekybos tinklų atstovus, ar jie pastaruoju laikotarpiu nemažino savo prekės ženklo produktų pakuočių svorio.
Prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigia, kad „Lidl“ savo privačių prekės ženklų asortimente pakuočių nemažina ir neplanuoja to daryti.
„Mums svarbiausia, kad pirkėjai gautų geriausią kokybės ir kainos santykį, o pakuotės mažinimas kainą gali kaip tik padidinti. Be to, neretai organizuojame vadinamąsias XXL savaites, tada kaip tik siūlome įsigyti produktų didesnėmis pakuotėmis už ypač palankias kainas“, – kalba L. Skersytė.
Pastaruoju metu nekeitusi savo prekės ženklų produktų pakelių dydžių sako ir „Maxima“. „Pakuotės ir jų dydžiai keičiasi tik tada, kai keičiasi jų tiekėjas – tokia praktika buvo visada. Keičiantis pakuotei ar dydžiui, kilogramo ar litro kaina nesikeičia“, – teigia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Prekybos tinklas „Iki“ praėjusiais metais nemažino, o ir ateityje neplanuoja mažinti savo gaminamų produktų ir privačių prekės ženklų produktų svorio, siekdamas išlaikyti tą pačią kainą. „Kai kurių prekės ženklų pakuočių dydžiai ar svoriai kartais keičiasi, bet tai įvyksta siekiant atliepti pirkėjų poreikius ir patogumą“, – komentuoja „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė taip pat sako, kad parduotuvė privačios etiketės produktų svorių nemažina, tačiau mažina pačios įpakavimo medžiagos svorį, kad būtų sunaudojama mažiau plastiko.
Svoriai mažinami dėl patogumo ir patrauklesnės kainos
Vieno didžiausių pieno produktų gamintojų „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa sako, kad bendrovė pastaruoju metu savo produktų svorio nemažino, tačiau tai darė praeityje.
„Prieš daugiau nei 10 metų tikrai mažinome produkcijos svorį. Tai darėme dėl dviejų dalykų. Pirma – kartais pirkėjui standartiniai svoriai, kurie buvo dar nuo sovietų laikų, buvo per stambūs. Antra – tai darėme, kad lentynoje kaina atrodytų patrauklesnė“, – aiškina D. Trumpa.
Jo teigimu, šiuo metu – priešingai, bendrovė stengiasi apvalinti svorį. „Atsisakome 380 g pakuočių ir darome 400 gramų, atsisakome 450 gramų ir darome 500 gramų. (...) Dabar turime sviestą 180 gramų, tačiau ketiname didinti iki 200 gramų. Pirkėjui taip yra patogiau gaminti, skaičiuoti kalorijas“, – sako verslininkas.
Pačiam gamintojui didesnė pakuotė reiškia mažesnę prekės savikainą. „Jei nori išpilstyti toną pieno po litrą, tai tau reikia 1000 ciklų, o jei pakelis 0,9 litro, tai jau reikia daryti 1100 ciklų, o tai gamyboje yra brangiau.
Taigi, šiuo aspektu mums apsimokėtų daryti didesnes pakuotes. Vis dėlto jei rinkoje vyrauja produktai, kurių svoriai mažesni, esi priverstas taikytis prie jų. Žmonės ne visada mato kilogramo kainą, o jei kuris gamintojas pamažina savo pakuotės svorį, tai žmogui atrodo, kad mažesnio svorio pakuotė yra pigesnė, nes vizualiai pastebėti skirtumą sunku“, – kalba D. Trumpa.
Be to, verslininkas mano, kad ant produkto etiketės nurodyta kilogramo kaina galėtų būti didesnė.
„Jau dabar privaloma nurodyti kilogramo kainą, tačiau skaičiukai yra labai maži. Juos reikėtų padidinti. Gamintojams tai būtų geriau, be to, ir vartotojas galėtų geriau įvertinti kilogramo kainą“, – siūlo verslininkas.
Paskutinį kartą dydžius mažino prieš 10–15 metų
„Vilkyškių pieninės“ vadovas ir vienas iš bendrovės įkūrėjų Gintaras Bertašius pažymi, kad pastaruosius 2 metus bendrovė nemažino pakuočių svorių.
„Prieš 10–15 metų toks procesas buvo. Paskui – priešingai, dėl tam tikros įrangos specifikacijos svorį teko didinti. Pavyzdžiui, kefyras pas mus yra vieno litro, nors kažkada buvo ir 0,9 litro“, – sako G. Bertašius.
Gamintojai, anot verslininko, pakuotes mažina, nes taip daro jų konkurentai. „Sekdami iš paskos konkurentams taip kadaise pasielgėm ir mes“, – akcentuoja verslininkas.
Kartais pakuočių dydžius, G. Bertašiaus teigimu, lemia ir gamintojų filosofija. „Pavyzdžiui, kai kas sūrius daro 300, 250 gramų. Mes kažkada pasirinkome 150 gramų pakuotę, nes manėme, kad tai geras dydis iš karto įsigyti šeimai ir jį suvartoti. Skandinavijoje yra įprasta pirkti kilogramo dydžio sūrį, pas mus tai tikrai neprigytų“, – svarsto verslininkas.
„Vilkyškių pieninė“ bene vienintelė gamina ir 175 g dydžio sviestą, nors konkurentų sviesto pakeliai siekia 180–200 gramų.
„Mes nieko nekeitėme. Sviestą gaminame Kelmėje esančiame fabrike. Tą gamyklą esame įsigiję apie 16 metų ir nuo tada tokio dydžio sviestas ten gaminamas. Tai buvo pirmtakų palikimas“, – pažymi įmonės vadovas.
Traukiasi ir alaus taurės
Nors didieji prekybininkai ir gamintojai sako nemažinantys pakuočių, barų lankytojai gali nesunkiai pastebėti mažėjančias alaus taures.
Pavyzdžiui, 0,4 litro vietoje 0,5 litro alaus bokalą galima gauti jaunimo pamėgtame baruose „Plus plus plus“, „Amy Winehouse“, „Studija 22 by Volfas Engelman“ ir kt.
Vis dėlto Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas Raimondas Pranka sako, kad daugumoje sostinės barų alus vis dar pilamas į 0,5 litro bokalą, o mažesni – išimtis.
Galbūt kai kas mažina, tačiau tikrai nemanau, kad taip daro tam, kad uždirbtų daugiau, o įpiltų mažiau.
R. Pranka.
„Turėjau renginį su svečiais, apėjom 10 barų ir nė viename bare nemačiau 0,4 litro bokalo. Kartais barai naudoja mažesnius bokalus, nes taip rekomenduoja gamintojai. Galbūt kai kas mažina, tačiau tikrai nemanau, kad taip daro tam, kad uždirbtų daugiau, o įpiltų mažiau“, – sako R. Pranka.
„Mums tai labai jautri rinka. Jei klientas pajus, kad taip bandome pasipelnyti, tai prarasime klientą. (...) Tarp mūsų asociacijos narių niekas to nenori daryti, gerbiame klientus“, – priduria verslininkas.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad kai kurie barai pilti alų į mažesnio tūrio taures gali ir dėl praktinių sumetimų.
„Karštą vasaros dieną pusės litro bokalas ar pinta sušyla, neskanu gerti, todėl mažesni bokalai yra patogesni“, – svarsto verslininkas.
