Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė papildomas gaires dėl Kaliningrado tranzito. EK leido iš Rusijos į Kaliningradą geležinkeliais gabenti prekes, kurioms taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, tačiau kroviniai bus tikrinami. Tranzito apimtys negalės viršyti paskutinių trejų metų vidurkių. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ dalyvavę svečiai kritikavo EK sprendimą, tačiau negailėta kritikos ir Vyriausybei.
Karo pramonei skirtų prekių, taip pat dvejopo naudojimo ir technologijų, kurioms taikomos sankcijos, tranzitas ir toliau liks uždraustas, nepriklausomai nuo to, kokiu transportu bus gabenamas.
Apie tai „Dienos temoje“ komentavo Europos Parlamento nariai liberalas Petras Auštrevičius ir konservatorius Andrius Kubilius bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.
– Pone Kubiliau, pirmiausiai noriu kreiptis į Jus. Kas čia nutiko? Pralaimėtas mūšis, nuolaida Rusijai ar tiesiog sveiko proto veiksmas? Ar Lietuva galėjo pasiekti, kad liktų galioti pirminis draudimas ir nebūtų šių papildomų gairių? Ar čia mūsų pačių problema, kad gavome tokį koridorių?
A. Kubilius: Koridoriaus dar negavome. Antras dalykas, labai didelių Lietuvos kalčių čia nėra, nes EK yra savarankiška, nepriklausoma nuo šalių narių institucija, bet jos galios yra apribotos. Šiuo atveju Komisija, mano įsitikinimu, pasielgė nelabai atsakingai ir nelabai pagarbiai pažiūrėjo į Vadovų Tarybos patvirtintą ketvirtąjį sankcijų paketą, kuris buvo patvirtintas dar gegužės mėnesį. Aš, perskaitęs Komisijos išleistą dokumentą, kuris turėtų paaiškinti, kaip turėti būti įgyvendinamos Tarybos patvirtintos sankcijos, pasijutau šiek tiek kebliai, nes, mano manymu, teisine prasme yra labai daug didelių klaustukų.
Aš galiu pacituoti vieną Tarybos reglamento straipsnio sakinį, kuris buvo patvirtintas dar kovo mėnesį Vadovų Taryboje, kuris kalba taip: „turi būti uždrausta transportuoti plieną arba plieno gaminius, kaip jie yra išdėstyti įvairiose prieduose, jeigu jų kilmė yra Rusija“. Viskas. Transportuoti per ES šalis tokius plieno gaminius yra draudžiama, nepaisant to, kokiu transportu. Komisija atranda būdą pasinaudoti kitu straipsniu, kuris kalba apie Rusijoje įregistruotas kelių transporto kompanijas, kitaip sakant, vilkikų kompanijas ir kuris, mano žiniomis, nieko bendro su prekių tranzitu iš Rusijos į Kaliningradą neturi. Čia galbūt galima tuos teisinius klausimus nagrinėti ir aiškintis, bet Komisijos politinė valia yra aiškiai pasakyta.
Tenka šiek tiek apgailestauti, bet Lietuvos kokių nors kalčių arba klaidų aš čia tikrai negaliu įžiūrėti. Galbūt mes Europos Parlamente (EP) iškelsime klausimą apie tai, ar Komisija gali savo štai tokiais paaiškinimais iš esmės visiškai apsukti sankcijų reglamente numatytas priemones.
Tas optimizmas, kurį reiškia institucijos, kurios derėjosi dėl viso šito reikalo, buvo informuotos daug daugiau negu mes ar Lietuvos visuomenė... Aš nematau jokios priežasties vaikščioti žibančiomis akimis.
P. Auštrevičius
– Nepaisant to, kad ponas Kubilius reiškia abejones, ar galėjo taip būti, kad EK apsuko numatytus punktus, bet mūsų Užsienio reikalų ministerija džiaugiasi EK gairėmis. Pone Auštrevičiau, ar yra pagrindo džiaugtis?
P. Auštrevičius: Aš asmeniškai nematau jokio pagrindo džiaugtis ir reikšti tokį beribį optimizmą bei palaikymą EK veiksmams. Apibūdinčiau situaciją žmonėms suprantama kalba taip, kad, mano įsitikinimu, EK šį kartą neišlaikė egzamino, bet, reikia pripažinti, blogą pažymį kažkodėl gavo Lietuva.
Mes esame tie kraštiniai, kuriems teks įgyvendinti šį sprendimą. Aš tiktai priminsiu visiems, kad Lietuva iš esmės bus atsakinga už šių sankcionuotų prekių kontrolę. Mes turėsime žinoti, ar pasibaigė degtinė ir dantų šepetukai, pavyzdžiui, Kaliningrado parduotuvėse, ir priimti atitinkamą protingą sprendimą. Žinant, kad Rusija kiekvienu atveju ieško kokio nors preteksto kelti daugiau reikalavimų, reikšti ultimatumus ir panašiai, aš manau, kad mes tiesiog pastūmėjome Rusiją tolimesniems agresyviems veiksmams, kurių tikrai nepritrūksime, net netenka abejoti.
Aš manau, kad šį mūšį Lietuva pralaimėjo, ir tas optimizmas, kurį reiškia institucijos, kurios derėjosi dėl viso šito reikalo, buvo informuotos daug daugiau negu mes ar Lietuvos visuomenė... Aš nematau jokios priežasties vaikščioti žibančiomis akimis.
Pamatėme ganėtinai nuosekliai besikartojančią būtent šios Vyriausybės ir ypač Užsienio reikalų ministerijos vadovybės negebėjimą susiderinti net ir pačių elementariausių dalykų.
L. Savickas
– Pone Savickai, Jūsų frakcijos vadovas Saulius Skvernelis sako, kad „Lietuva nesugebėjo apginti pozicijos dėl Kaliningrado tranzito per šalies teritoriją. Taip mestas šešėlis ant valstybės, padaryta žala jos įvaizdžiui, kaip solidžios ir atsakingos partnerės“. Jūsų frakcija žada kelti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės klausimą. Bet prieš kelias dienas S. Skvernelis tarsi kalbėjo apie tai, kad tranzitas neturėjo būti uždraustas. Kokia vis dėlto yra Jūsų frakcijos pozicija? Jūs sveikinate šitą sprendimą ar smerkiate?
L. Savickas: Gerbiama Nemira, visų pirma, norėtųsi pradėti nuo to, ką mes šiandien galų gale pamatėme. Mes pamatėme ganėtinai nuosekliai besikartojančią būtent šios Vyriausybės ir ypač Užsienio reikalų ministerijos vadovybės negebėjimą susiderinti net ir pačių elementariausių dalykų. Pradėkime nuo to, kad kalbėjome apie Taivano atstovybės pavadinimą. Vos paskelbus apie jį, pradėta bandyti aiškinti, kad čia galbūt tam tikros vertimo klaidos, po to pozicija vėl vienaip ar kitaip keitėsi. Turėjome situaciją su „Belaruskalij“ klausimais, taikomos ar netaikomos sankcijos.
Štai dabar vėl turime situaciją, kada nuo kovo mėnesio, atkreipiu dėmesį, kovo mėnesį priimtų sprendimų dėl sankcijų Lietuvos Vyriausybė turėjo visas galimybes savo partneriams Europoje, Briuselyje, aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinti svarbą. Aiškiai suprasti, kaip šis sankcijų paketas paveiks tranzito į Kaliningradą klausimą. Akivaizdu, kad šio darbo Vyriausybė nesugebėjo padaryti, mūsų partneriams ši informacija nebuvo aiškiai iškomunikuota, o viešojoje erdvėje dominavo akivaizdžiai Lietuvai nedraugiškų valstybių pozicija ir interpretacijos. Dėl viso to EK ėmėsi veiksmų valdyti situaciją, bandydama pateikti išaiškinimą, kaip vis dėlto elgtis. Mėginti sakyti, kad Vyriausybė neturėjo aiškių uždavinių, kurių ji akivaizdžiai nesugebėjo įgyvendinti, tiesiog netinkama. Tai buvo labai konkretus strateginis ir aiškus uždavinys, kurio Vyriausybė ir ypač Užsienio reikalų ministerijos vadovybė nesugebėjo atlikti.
– Bet atsakykite, prašau, į mano klausimą, ką Jūs galvojate? Ar šis sprendimas, tranzitas turi vykti? Jums tinka šis išaiškinimas? Ar Jūs manote, kad vis dėlto ministras atsakingas už tai, kad tos naujos gairės yra pritaikytos?
L. Savickas: Lietuvos Seimas šioje kadencijoje ne kartą yra priėmęs sprendimus, kad Lietuva yra viena griežčiausių sankcijų politiką palaikančių valstybių. Mūsų vertinimu, akivaizdu, kad sankcijos turėjo būti paliečiančios ir tranzito klausimą, tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė nepadarė savo darbo tam, kad mūsų partneriai tai suprastų, tam, kad būtų atitinkama pozicija ir toliau to laikomasi nuo pat kovo mėnesio. Dabartiniai sprendimai yra tik tos situacijos pasekmė.
– Pone Kubiliau, ką Jūs manote į tokį kaltinimą, kad Vyriausybė vis dėlto nesugebėjo įrodyti EK savo pozicijų, jų neapgynė? Kita vertus, galbūt šioje vietoje buvo galima pasinaudoti Kaliningrado korta mėginant atblokuoti uostus, kurie yra blokuoti Ukrainoje, kad galėtų būti išvežti grūdai? Galbūt tai buvo galima įrodyti?
A. Kubilius: aš kolegai L. Savickui neturiu ką daug sakyti. Turbūt reikia palaukti rytdienos, gal išgirsime kokią nors naują S. Skvernelio viso šio reikalo interpretaciją, nes prieš tai jis pergyveno, kad Lietuva lyg ir pati uždarė tranzitus, sakė blogai, reikia atidaryti. Dabar iš L. Savicko girdime, kad blogai, jog Komisija tuos sprendimus daro, Lietuva turėjo, pasirodo, uždaryti. Gal palaukime rytdienos ar poryt, gal išgirsime dar kokią nors versiją.
Nemanau, kad čia yra rimta, kad tai būtų galima labai svarstyti. Mano įsitikinimu, Lietuva šioje vietoje iš tikrųjų daug darė, kad įrodytų ir Komisijai, ir Tarybai, kad svarbiausia problema su šitais viražais, kuriuos kitaip nėra kaip pavadinti iš Komisijos, kad nuolaidžiaujama Rusijos spaudimui ir tai kelia grėsmę, kad tas spaudimas pasidarys periodiškas ir Lietuva gali tapti pastoviu tokio spaudimo taikiniu. Nepatiks vienoks tranzitas, reikalaus kitokio tranzito. Kaliningrado gubernatorius jau pareikalavo visiškai Rusijai pavaldaus koridoriaus.
Šie Komisijos nuolaidžiavimai, dar sykį pabrėžiu, Komisijos, mano manymu, yra tikrai netinkamas elgesys. Man sunku suvokti visas priežastis, kodėl Komisija pasidavė tokiam spaudimui. Tenka girdėti apie didžiųjų ES šalių įtaką, tos pačios Vokietijos, kuriai dabar daug rūpesčių dėl to, kad Rusija grasina visiškai nutraukti dujų tiekimą, nuo kurio Vokietija yra labai stipriai priklausoma – yra daug dalykų. Lietuva elgiasi pakankamai solidžiai.
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo labai aiškiai suformulavęs nuostatas, kad būtent pasidavimas spaudimui, šantažui gali būti vienas iš didžiausių pavojų, lygiai taip pat, kaip ir koridoriaus formavimas. Šių nuostatų Lietuva nuosekliai laikosi, bet ji negali viena sustabdyti Komisijos veiksmų, kadangi Komisija, dar kartą pabrėžiu, yra savarankiška institucija. Mes galime ją kritikuoti, galime kelti klausimus, galime rašyti laiškus kaip europarlamentarai, Lietuvos Seimo nariai gali rašyti laiškus, reikalauti paaiškinimų, bet Komisija yra visiškai savarankiška. Kodėl ji ėmėsi tokio žingsnio, kodėl ji nekėlė klausimo, ar nesiūlė to svarstyti iš naujo Vadovų Taryboje, čia lieka dalykai, kurie iki šiol neatsakyti ir tuos klausimus, aš manau, jog yra verta užduoti.
– Pone Auštrevičiau, viešojoje erdvėje neįvardinti Amerikos diplomatai sako, kad jų pozicija Kaliningrado tranzito klausimu buvo kuo greičiau deeskaluoti situaciją. Ar po tokio EK sprendimo situacija gali deeskaluotis, ar atvirkščiai, ji tik labiau eskaluosis? Kaip rodo istorija, kai Rusija ką nors pasiekia spaudimu, primetusi kokias nors savo nuostatas ar tvarkas, tada ji eina dar toliau, reikalauja dar daugiau.
P. Auštrevičius: Aš manau, kad būtent antrasis variantas yra labiau tikėtinas, nes Rusijos pusė pajuto savo įtaką, kad į jos sukurtą informacinę ataką arba, sakyčiau, netgi isteriją, buvo sureaguota ir sureaguota ne pačiu tinkamiausiu mums, Europos Sąjungai ir Lietuvai, arba visam regionui, būdu. Net neabejoju, kad tai paskatins Rusiją imtis tolimesnių veiksmų bandant išjudinti dar palyginus neblogai besiformuojančią Europos Sąjungos sankcijų politiką. Bet žinant, kokie yra komentarai apie sankcijų politiką iš kai kurių valstybių narių apskritai, dabar mes jiems duodame ir kitus argumentus, kad, žinote, nereikia skubėti, reikia viską pasverti, kad mūsų sprendimai daro įtaką paprastiems Rusijos gyventojams ir panašiai, ir prie ko čia Kaliningradas, ir taip toliau.
Aš noriu paklausti vieno klausimo garsiai: ar mes nemanome, kad kariniai daliniai, tie patys Kaliningrado gyventojai, šiuo metu netarnauja Rusijos kariuomenėje, ar jie nekariauja Rusijos kariniuose daliniuose, kurie šiuo metu šturmuoja Rytų Ukrainos miestus, juos griauna ir žudo žmones? Aš manau, kad tokia Rusijos politika pasirinktinai bandyti daryti įtaką Vakaruose mūsų nestebina, bet mane stebina būtent Vakarų silpnumas ir minkštumas, atsilaikant prieš tokias atakas. Aš darau vieną išvadą, kad ta didžioji pamoka, kuri atrodo, kad brandino tokią sveiką nuostatą Vakarų pusėje po štai vasario įvykių pradžios, lygtai atsiranda, bet, žinote, aš turiu didelių abejonių matydamas šį pastarąjį, labai apgailėtiną, noriu pabrėžti, apgailėtiną EK sprendimą, kad būtent Vakarai padarė išvadas.
– Pone Savickai, Jūs daug kritikos išsakėte Vyriausybės veiksmams, bet kokia Jūsų nuostata dėl pačios EK sprendimo? Ar vis dėlto čia nėra taip, kad tarsi sakoma, jog mes supratome, jūs buvote teisūs, su Rusija ne taip reikėjo elgtis, kaip mes elgiamės kurį laiką? Ar tai nėra tik žodžiai? Šitas sprendimas nėra iliustracija, kad vis dėlto Vakarai lipa ant to paties grėblio?
L. Savickas: Aš manau, kad šis sprendimas yra iliustracija to, kad kovo mėnesį mes nepadarėme pakankamai, kad galėtume išaiškinti situacijos svarbą, delikatumą ir suderinti bendras pozicijas, kad tolesnio aiškinimo nereikėtų.
Turėkime omenyje, kad šiandien mes kalbame apie tai, kad EK pateikė anksčiau Tarybos priimto sprendimo dėl sankcijų išaiškinimą. Jeigu tokio išaiškinimo mums prireikia, reiškia, tuo momentu, kai buvo kalbama dėl šių sprendimų, nebuvo pakankamai aiškiai išsikalbėta ir sutarta, kad jokio papildomo išaiškinimo nereikėtų.
Tik vienas papildomas aspektas: manau, kad šiandien neteisinga sakyti, jog tai yra koks nors vienpusis EK išaiškinimas. Tiek, kiek man teko girdėti apie patį procesą, su Lietuvos puse taip pat buvo konsultuojamasi ir derinamasi procese rengiant šį išaiškinimą. Tikriausiai ne veltui atitinkama ir Vyriausybės pozicija dėl šio išaiškinimo.
– Jūs kalbate apie Vyriausybės atsakomybę, o kaip Jūs vertinate prezidento veiksmus?
L. Savickas: Man sunku vertinti, kadangi pačiam neteko vienaip ar kitaip tiesiogiai dalyvauti. Matome tik viešąją erdvę. Bent jau reikia tikėtis, kad viešojoje erdvėje kol kas matome susiderinimą tarp Vyriausybės ir prezidento, kokių nors esminių takoskyrų bent jau viešai nėra girdėti.
