Seimas po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama darbo rinkoje sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliems darbuotojams.
Įstatymo projekte taip pat numatoma padidinti įdarbinimo su pagalba paslaugos prieinamumą, nustatant naujus įdarbinimo su pagalba paslaugų įkainius.
Už pakeitimus balsavo 77, susilaikė 22, prieš 2 Seimo nariai.
Seimo narys Linas Kukuraitis tvirtino, kad siūlomi pakeitimai yra svarbūs žmonių su negalia įdarbinimo procese. Pasak jo, tai yra beveik identiška idėja praėjusioje kadencijoje žengtam žingsniui, maksimaliai suvienodinant sąlygas visiems žmonėms su negalia dalyvauti darbo rinkoje.
„Dar praėjusiose kadencijoje vyko ženklūs socialinių įmonių įstatymo pakeitimai, kurie turėjo esminę įtaką socialinių įmonių raidai Lietuvoje ir tai rodo statistika. Nuo to laiko ženkliai sumažėjo socialinių įmonių, žmonių dirbančių socialinėse įmonėse skaičius ir tai leido sustabdyti progresinį augimą socialinėse įmonėse, kurio mūsų nacionalinis biudžetas praktiškai nebeištempė ir turėjo priimti tuos sprendimu“, – trečiadienį Seimo plenarinio posėdžiu metu teigė L. Kukuraitis.
Jam pritarė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tvirtindama, kad šio įstatymo projekto vertybiniai tiksliai išlieka tie patys, kokie buvo praeitoje kadencijoje.
„Tikslai yra, kad kuo daugiau negalią turinčių žmonių galėtų dirbti atviroje darbo rinkoje, pasirinkti jam tinkamą darbo vietą, o darbdaviai, nepaisant to, kokio tipo įmonę jie beturėtų, galėtų tinkamai pritaikyti darbo vietą, darbo aplinką žmonėms su negalia. Taip pat, kad visi jaustųsi ne negalintys, o galintys susirasti darbo vietą pagal savo kvalifikaciją, pagal savo kompetencijas su tam tikra valstybės pagalba“, – aiškino M. Navickienė.
Tačiau prieš šį įstatymo projektą pasisakė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Anot jo, susidaro įspūdis, kad visą atsakomybę už neįgalių asmenų integraciją į atvirą darbo rinką siekiama permesti verslui.
„Palaikau ministerijos iniciatyvą skatinti neįgalių asmenų įsiliejimą į atvirą darbo rinką, tačiau esu susirūpinęs, kad siūlymas sumažinti subsidijų skyrimą įmonėms už antros grupės negalią turinčių asmenų įdarbinimą iki 2 metų, gali palikti šiuos žmones be darbo“, – sakė A. Bagdonas.
Užimtumo įstatymo pakeitimais, siekiant išvengti darbuotojų atleidimo, siūloma nustatyti, kad darbingo amžiaus neįgalieji, 2022 m. gruodžio 31 d. buvę socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, yra laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais. Darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims gali būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidijos darbo užmokesčiui mokamos neterminuotai, siūloma nustatyti, kad į kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumą neįskaičiuojama neterminuotai taikomų priemonių finansavimo suma.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo ir nutraukimo atvejus, jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu asmeniui po pakartotinio darbingumo arba neįgalumo lygio vertinimo pakeičiamas jo darbingumo arba neįgalumo lygis.
Galiausiai, atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos patirtį teikiant subsidijas neįgaliųjų darbo vietų steigimui, siūloma atsisakyti darbo vietų steigimo subsidijavimo, kuris neužtikrina, kad teikiama parama yra būtina dėl asmens įdarbinimo ir siūlyti mokėti subsidijas tik darbo vietų pritaikymui pagal negalią turinčio asmens poreikius.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
