Ketvirtadienį šalia Vilniaus oficialiai atidaryta Lietuvą ir Lenkiją jungianti GIPL dujotiekių jungtis. Magistralinis dujotiekis į Lenkiją laikomas vienu svarbiausių Lietuvos strateginių energetinės nepriklausomybės projektų.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tik dar kartą parodė, kad Rusija niekada nebuvo ir nėra patikima partnerė, taip pat atvėrė akis daugeliui europiečių.
„Todėl Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis užtikrintai sako: ne – Rusijos dujoms, ne – Rusijos naftai, ne – agresoriaus finansavimui. Dabar visas regionas pasirengęs skelbti tą pačią žinią. GIPL dujotiekis sujungia Lietuvą ir Lenkiją papildomais ryšiais. Diversifikuodamas energijos tiekimo kelius ir šaltinius, jis dar labiau sustiprina mūsų energetinę sąjungą ir tarpusavio paramą“, – Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL atidarymo ceremonijoje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
G. Nausėda atidarymo ceremonijoje teigė, kad šiandienė situacija dar kartą parodė, kad Rusija nėra patikima partnerė ir atvėrė akis vakarų valstybėms.
„Dabar visas regionas pasirengęs skelbti tą pačią žinią. GIPL dujotiekis sujungia Lietuva ir Lenkija papildomais ryšiais, diversifikuodamas tiekimo kelius ir šaltinius, dar labai sustiprina (...) tarpusavio saitus“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, būtent tai yra geriausias ir stipriausias atsakas į Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.
„Žvelgiant į ateitį kritiškai svarbu tai, kad dujos GIPL jungtimi gali tekėti abejomis kryptimis. (...) Tai reiškia, kad dujos iš Lenkijos galės pasiekti Lietuvą, taip pat kitas Baltijos šalis ir Suomiją“, – atkreipė dėmesį prezidentas.
Jis pridūrė, kad Lietuvai ir kaimynėms sustoti nederėtų ir kita svarbi užduotis – tolesnis energetinio saugumo stiprinimas. Anot jo, kad regionas būtų saugus, privalu įveikti dar vieną iššūkį – Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa.
Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė GIPL dujotekio svarbą šiandienos įvykių kontekste.
„Daugelį metų Europa buvo priklausoma nuo Rusijos. Daugelį metų ES girdėjome, kad Rusija yra rimta ir patikima partnerė. Bet, deja, daugybę metų (negirdimi – aut. past.) žodžiai, paaiškinantys, kas iš tiesų yra „Gazprom“, kad tai nėra įmonė, besivadovaujanti tokiais standartais, prie kurių pratusi Europa...“, – sakė jis.
A. Duda ceremonijoje dėkojo ir buvusiam Lenkijos vadovui Lechui Kaczynskiui, kuriam vadovaujant buvo priimtas sprendimas tiesti jungtį.
„Kartu su kaimyne Lietuva, kartu su Europos Komisija mes parodėme, kad galime būti išmintingi dar prieš įvykstant nelaimei“, – teigė A. Duda.
Anot jo, Rusija Lenkiją bandė šantažuot, tačiau GIPL jungtis tapo garantu tokioje situacijoje. Jis pabrėžė, kad svarbu užtikrinti ir kitų energetinių išteklių diversifikaciją ir dėkojo, kad GIPL jungtį buvo spėta įgyvendinti ne tik laiku, bet ir tokiu Lenkija svarbiu metu, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą.
Latvijos prezidentas Egils Levits taip pat sveikino GIPL jungties atidarymo proga: „Šiandien judame į priekį, žengiame didelį žingsnį į priekį link energetinio nepriklausomumo. Sakyčiau, Vakarų pasaulis kurį laiką buvo gana naivi ir ilgą laiką klydo, laikydama Rusiją patikima partnere. Mes apie tai kalbėjome nuo pat pradžių.“
Jis taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje ir Rusijos veiksmai po to dar kartą parodė, kad energetiką Rusija naudoja kaip šantažo įrankį.
Anot Latvijos prezidento, Inčiukalnio saugykla šioje situacijoje taip pat vaidins svarbų vaidmenį, todėl saugyklos sujungimas su Lietuva ir Lenkija yra svarbus.
Energetikos komisarė Kadri Simson teigė, kad karas Ukrainoje paskatino valstybes dar kartą įvertinti savo silpnybes ir stiprybes. Rusijos sprendimas nutraukti dujų tiekimą, anot jos, buvo ne tik šantažas, bet ir perspėjimas, kad bet kuri valstybė gali būti kita eilėje.
„Jeigu norime sustiprinti savo energetinį saugumą dar labiau, kitas žingsnis – elektros tinklų sinchronizaciją. (...) Tai prioritetas, kuris privalo būti skubiai įgyvendintas. Negalime turėti ES valstybės, kuri priklausoma nuo trečiosios valstybės. Ypač tokios, kuri nepatikima“, – teigė K. Simson.
Anot jos, saugumas privalo būti visų galvoje, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitų iššūkių: klimato kaitos bei pandemijos. Su šiais sunkumais, anot komisarės, geriausia kovoti jungiant jėgas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys LRT RADIJUI teigė, kad GIPL dujotiekis atvers kelią į Vakarų Europos dujų rinką ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai, Suomijai. Jos iki šiol žemyniniu būdu dujų galėjo įsigyti tik iš Rusijos.
Energetikos ministras teigė, kad dėl įtemptos situacijos regione dujotiekis GIPL atidarytas šiek tiek anksčiau, nei buvo planuota: „Preliminarus planas buvo metų vidurys, tačiau situacija regione dabar yra įtempta, įmonės greičiau sutvarkė reikiamus dokumentus, atidavė vertinti dujotiekį ir galime jį atidaryti anksčiau.“
Taip pat skaitykite
D. Kreivys taip teigė manantis, kad GIPL dujotiekis ne tik padės išlaikyti tvarią dujų sistemą, bet ir užtikrins didesnę dujų konkurenciją.
„Trečias labai svarbus dalykas – mes tikimės, kad dujotiekis didžiąją laiko dalį dirbs į Lenkijos pusę. Ostrolenkoje yra didžiulė dujų generacinė elektrinė, kuriai reikia daug dujų ir Lenkija jau skaičiuoja, kad tos dujos bus tiekiamos iš terminalo. Tai reiškia, kad terminalas bus užimtas turbūt 90–100 proc., tai yra didžiausias rodiklis Europoje. Tai reiškia, kad terminalo išlaikymo išlaidos, kurios tenka mūsų vartotojui, bus žymiai mažesnės“, – teigia energetikos ministras.
Taip pat skaitykite
LRT.lt primena, kad pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai magistraliniu dujotiekiu GIPL, jungiančiu Lietuvą ir Lenkiją, perduoti sekmadienį.
Šių metų pradžioje Lietuvoje baigtas tiesti dujotiekis sujungia Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Bendras jo ilgis yra 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km.
Iki rugsėjo 30 dienos, kai baigsis šie dujų metai, nuolatiniai dujotiekio pajėgumai bus 230 tūkst. kubinių metrų per valandą, arba 2,6 GWh – tai atitinka 2 mlrd. kubinių metrų per metus, arba 22,5 TWh.
2015 metų spalį Lietuvai, Lenkijai bei Europos Komisijai pasirašius sutartį dėl GIPL finansavimo, tuometinis Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris vadino tai istoriniu momentu – pasak jo, tai reiškė Baltijos šalių energetinės izoliacijos ir priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo pabaigą, o ES investicijos į projektą, jo teigimu, buvo didžiausios tokios investicijos ES istorijoje.
Taip pat skaitykite
Tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad tai buvo lemtingas žingsnis kuriant energetinę ES sąjungą.
Pagal 2015 metais „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašytą sutartį, kuri 2017-ųjų pradžioje pakoreguota, projektui skirta iki 295 mln. eurų ES paramos, iš jų Lietuvai – statybos darbams 55 mln. eurų, o Lenkijai – 240 mln. eurų.
